Ši paroda – tai įvietinta A.Jokšės kūrinio-videolaiško tuo pačiu pavadinimu ekspozicija. A.Jokšės videokūrinys yra inscenizuotas pasakojimas, kurio pagrindas – intymus, autobiografinis tekstas, persipynęs su fikcijos elementais.
Laiške, skirtame nutrūkusiai draugystei, keliami tapatybės, artumo, platoniško ryšio klausimai, apmąstomas santykių trapumas, tai, kaip juos lemia fizinė distancija ir laiko tėkmė. Kartu tai – brandos (angl. coming of age) liudijimas, bylojantis apie mokymąsi būti kartu.
Videodarbe matoma jo autorė, vaikštanti tuščioje Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) parodų salėje ir skaitanti laiško tekstą iš savo mobiliojo telefono ekrano. Toks teksto įgarsinimas intymų rašymo kitam/kitai veiksmą paverčia kultūros institucijos fizinės erdvės tąsa ir viešu pareiškimu.
Kūrinys pirmą kartą pristatytas 2019 m. ŠMC grupinėje pradedančiųjų menininkų parodoje „JCDecaux premija 2019: Ne dėl to, kad kas prašė“. Tarptautinė šiuolaikinių kuratorių ir menininkų komisija išrinko A.Jokšės videopasakojimą kaip geriausią parodos kūrinį, motyvuodama tuo, kad jis „puikiai perteikia žmonių santykius bei pildo svarbų dar neparašytą istorijos puslapį apie lyčių ir tapatybių istoriją bei patirtį priklausant tam tikrai bendruomenei. Tačiau svarbiausia – šis kūrinys meta iššūkį įprastinės kalbos barjerams.“
Paroda „Miela, drauge,“ Nacionalinėje bibliotekoje pratęsia kūrinio kelionę tarp skirtingų vietinių kultūros erdvių, situacijų ir auditorijų.
