Audriaus Balčėčio fotografijų parodoje „Gatvės studija“ – gyvenimai aplink akvedukus

Šioje parodoje, nors ji ir vadinasi „Gatvės studija“, mes matome dviejų serijų susijungimą. „Vandens kelias“ yra kita autoriaus gerai žinoma serija, kurią jis jau ne vieną kartą eksponavo parodose bei publikavo leidiniuose. Tai serija apie akvedukus – senovines vandentiekio sistemas, kurios driekėsi per civilizuotas šalis nuo Romos ar Osmanų imperijų priešistorinių laikų.

Fotografuodamas akvedukus, visų pirma, autorius stengiasi parodyti architektūrinę jų didybę. Neretai tam atskleisti „panaudoja“ žmogaus figūrą – tuomet kaipmat tampa akivaizdus išlikusio statinio mastelis. Taip pat jam svarbus ir šviesos bei šešėlių žaismas, aplinka ir peizažas, galų gale, pati vaizdo estetika. Šioje parodoje be užuominos į vandens kelią dominuoja gatvės fotografija. Taip matome, kad autorius grožisi ne tik archajiškais vandens transportavimo inžineriniais sprendimais, bet ir gyvenimu aplink juos.

Anot menotyrininko Tomo Pabedinsko, fotografo darbuose vaizdinga, kartais egzotiška aplinka tampa įsimenančiomis kompozicijomis ir fonu pasakojimui apie kasdienį gyvenimą su jo mažais nutikimais. Fotografo matymas jautrus tai žmonių veiklos daliai, kurią galima stebėti viešumoje: kavinėse, turguose, muziejuose, praviruose namų languose, miestų aikštėse ir gatvėse. Būtent gatvės fotografijos (plačiąja prasme) sąvoka tiksliausiai ir apibūdina A.Balčėčio kūrybą. Šį žanrą autorius grąžina prie klasikinių jo formų ir tradicinio turinio, akcentuoja estetinį įspūdį ir lemiamos akimirkos perteikiamo pasakojimo aiškumą.

Fotografo matymas jautrus tai žmonių veiklos daliai, kurią galima stebėti viešumoje: kavinėse, turguose, muziejuose, praviruose namų languose, miestų aikštėse ir gatvėse.

Kita vertus, fotografas neapsiriboja vien estetiniais ieškojimais, kurie miestus paverčia geometrinių formų kompozicijomis, o žmones – anoniminiais praeiviais. Tarp A.Balčėčio darbų yra ir tokių, kuriuose fotografas sutiktus žmones įamžina iš arčiau, atkreipdamas dėmesį į jų išvaizdą, laikyseną ir veidus. Kai kuriose nuotraukose žmogus netgi tampa pagrindiniu ir vieninteliu fotografijos objektu. Žinoma, šių žmonių charakteriai atrodo savaime įsimintini, o veidai – išraiškingi.

Vis dėlto A.Balčėčio kūryboje psichologiniai portretai yra išskirtiniai akcentai, toliau mintį vysto Tomas Pabedinskas. Autorius dažniau fiksuoja tas gatvės gyvenimo akimirkas, kuriose galima atpažinti pasakojimo kulminacinį momentą, netikėtą sutapimą, o neretai – ir fotografo humoristinį pastebėjimą. Tad nenuostabu, kad autoriaus darbuose matome gatvės fotografijos žanro klasika jau tapusias scenas: šeimininkus ir žmogiškais malonumais besimėgaujančius jų gyvūnus, miestų aikštėse lesinamus balandžius, kavinėse laiką leidžiančius elegantiškus miestiečius ar meno muziejuose besilankančius „paprastus“, meno apsuptyje netobulai atrodančius žmones ir, žinoma, mieste laiką leidžiančias romantiškas poras.

Autorius dažniau fiksuoja tas gatvės gyvenimo akimirkas, kuriose galima atpažinti pasakojimo kulminacinį momentą, netikėtą sutapimą, o neretai – ir fotografo humoristinį pastebėjimą.

Fotografo darbai atveria susijusias, bet skirtingas, viena kitą papildančias žvilgsnio perspektyvas: keliaujant fotografija leidžia įamžinti tai, kas stebina, kas atrodo neįprasta; savo šalyje fotografija suteikia galimybę stebėtis pažįstama aplinka ir gyvenimu. Taigi, galima sakyti, kad A.Balčėčio fotografija tuo pat metu ir klausia, ir stebina atsakymais.

Paroda veiks iki gegužės 25 d.

Audrius Balčėtis gimė 1968 m. Panevėžyje. 1998 m. baigė Kauno technologijos universitetą įgydamas statybų inžinieriaus bakalaurą, o 2012 m. baigė Maskvos valstybinį M. V. Lomonosovo universitetą, Filosofijos fakultetą, įgydamas magistro laipsnį. Autorius dalyvauja parodose, leidžia knygas. Jo pagrindinė kūrybinė tema yra surišta su akvedukais, vandens kelio istorija bei socialiniais virsmais aplink šiuos inžinerinius ir architektūrinius darinius.