Auksinio kadro apdovanojimai: tarp laureatų – 15min fotografas V.Balkūnas ir projektas „Galia nugalėti“ | Kultūra

Šiais metais tarptautinė komisija Auksinio kadro nugalėtojus rinko iš daugiau nei 4 000 fotografijų. Visas atrinktas fotografijas iki gegužės 31 d. bus galima pamatyti Vilniaus rotušėje veiksiančioje parodoje. Vėliau paroda tęs kelionę po Lietuvą.

Lietuvos fotografų klubo nuotr./Jonas Staselis

Konkursą organizuojančio Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas Jonas Staselis kalbėdamas apie šių metų konkurso pokyčius pažymėjo, kad buvo sugriežtintos fotografijų, pateikiamų konkursui, apdorojimo kompiuterinėmis programomis taisyklės norint visuomenei pateikti tikrą fotografiją, patikimą vaizdą.

Fotožurnalistika tampa tarsi rezistencija mus supantiems simuliakrams, padirbiniams, socialinėse medijose pasklidusiems milijonams vaizdų, kurie nebekelia pasitikėjimo.

„Šiandien įprastą kalbą dažnai keičia kalbėjimas vaizdu. Vietoj žodžių emocijas ir jausmus perteikiame vaizdais. Fotožurnalistika tampa tarsi rezistencija mus supantiems simuliakrams, padirbiniams, socialinėse medijose pasklidusiems milijonams vaizdų, kurie nebekelia pasitikėjimo. Jau auga kitokios kultūros vaikai, keičiasi daugelis bendravimo ir visuomenės kultūros dalykų, kinta pasakojimai, kartu ir pasakojimai vaizdu. Technologinis progresas turi ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių. Mūsų akyse keičiasi žmogaus ir tikrovės santykis ir iš to kyla daug problemų. Visuomenė artėja prie transformacijos ribos, atsiveria ir nesusikalbėjimų laukas. Nebegalime pasitikėti palytima tikrove, dabartinis pasaulis nebėra tas, kurį liečiame, jis tampa virtualus, lyg ir platesnis, daugiažodis, tačiau drauge ir nebylus“, – įžanginiame konkurso metraščio tekste rašo J.Staselis.

Konkurso sąlygos šįmet griežtesnės

Šiais metais sugriežtinus konkurso sąlygas darbus konkursui pateikė 106 fotografai ir 14 multimedijos žanro kūrėjų. Konkurse gali dalyvauti tik tie fotografai ar multimedijų kūrėjai, kurie nuolat bendradarbiauja su žiniasklaida, kurių kasdieniame darbe reikia atsakyti už skleidžiamą vizualią žinią. Konkurso dalyviai, pateikdami savo darbus, turėjo sutikti su Etikos kodekso nuostatais.

Kertinė konkurso nuostata lieka, kad fotografijų vaizdo turinys negali būti pakeistas. Tuo remiantis patikrinus konkurso finalininkų darbus iš parodai bei metraščiui tarptautinės vertinimo komisijos atrinktų dviejų šimtų fotografijų buvo eliminuotos net 23 nuotraukos.

„Negalime likti nuošalyje ir neigti procesų, kurie vyksta ar jau įvyko, tačiau galime, jei patys norime ar išdrįsime, juos pakreipti mums – žmonėms, ir kuriantiems šį progresą, – palankia, teigiama linkme. Laikantis jau praėjusiais metais išsikelto tikslo saugoti pasitikėjimą fotožurnalistika šiais metais konkurso Etikos kodeksas papildytas sukonkretintomis fotografijų kompiuterinio apdorojimo taisyklėmis. Kertinė konkurso nuostata lieka, kad fotografijų vaizdo turinys negali būti pakeistas. Tuo remiantis patikrinus konkurso finalininkų darbus iš parodai bei metraščiui tarptautinės vertinimo komisijos atrinktų dviejų šimtų fotografijų buvo eliminuotos net 23 nuotraukos. Visuomenei norime pasakyti, kad nacionalinis konkursas „Lietuvos spaudos fotografija“ propaguoja aukščiausius vizualinės žurnalistikos standartus ir imasi misijos užtikrinti savo kuriamos vizualinės informacijos patikimumą.“, – sako J. Staselis.

Tęsdamas šią mintį konkurso komisijos narys Horacio Villalobos savo žodyje metraštyje „Lietuvos spaudos fotografija 2017“ rašo: „Visiškai pritariu toms griežtoms taisyklėms, kurios taikomos dalyviams, nes, būdamas senosios mokyklos atstovas, esu įsitikinęs, kad fotožurnalistika turi vadovautis Howardo Chapnicko žodžiais: „Tiesai sąjungininkų nereikia.“ Norėčiau, kad šis konkursas ateityje dar labiau išsiplėstų. Šiandien fotožurnalistikai labiau nei bet kada reikia kovoti, kad nepaskęstų momentinių kadrų vandenyne. Tokie konkursai kaip šis prisideda prie teisingos kovos sąžiningo vaizdavimo ir viso to, kas vyksta aplink mus, – didelio ar mažo, svarbaus ar tiesiog nešlovingo – komentavimo.“

Multimedijos žanras reikalauja sklandumo

Konkurso organizatoriai džiaugiasi, kad atsiradus „Multimedijos“ temai pamatėme gilesnę, analizuojančią vizualinę žurnalistiką, kalbančią apie visuomenę, jos giluminius vandenis, o ne tik kasdienį slydimą paviršiumi, kuris nesuteikia nei žinių, nei poreikio analizuoti. Labai džiugu, kad ir Lietuvoje randasi kolegų, suvokiančių vizualinės žurnalistikos poreikį ir procesinį poveikį.

Kalbėdamas apie multimedijos kūrimą H.Villalobos sako: „Visada tai yra iššūkis. Norint gauti gerą rezultatą, nepakanka tiesiog sujungti atskirų kadrų, vaizdo medžiagos ir teksto ar pasakojimo už kadro. Būtina sklandžiai suderinti visus elementus ir pridėti tą sunkiai pagaunamą X faktorių, kad gautume sprendimą, leidžiantį pasakojamąja istorija suteikti žiūrovui informacijos ir emocijų.“

Šiandien sėkminga multimedijos pateiktis yra ta, kuri geba iš karto užkabinti auditoriją.

Kalbėdamas apie „Multimedijos“ temos nugalėtoją fotožurnalistas ir medijų prodiuseris, Danijos medijų ir žurnalistikos mokyklos dėstytojas Poulas Madsenas sako: „Galia nugalėti“ yra įspūdingas projektas ypač svarbia ir įdomia tema. Labai profesionalus išdėstymas, grafinis dizainas ir vaizdo pasakojimas. Vaizdo pasakojimai sukurti tiesiog puikiai. Puiki trukmė, profesionalūs garsovaizdžiai, o pats vaizdo pasakojimas beveik tobulas. Man patiko internetinio puslapio valdymo paprastumas ir žurnalistinis pateikimas. Labai puikus darbas. Šiandien sėkminga multimedijos pateiktis yra ta, kuri geba iš karto užkabinti auditoriją.“

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Remigijus Kriukas

„Multimedijos“ temos nugalėtojai buvo apdovanoti meninio stiklo studijos „Glasremis“ rankų darbo stiklo kūriniu „Optinis žaismas“, kurio autorius – stiklo dailininkas Remigijus Kriukas.

Fotožurnalistas turi sugebėti matyti

Fotožurnalistika – dokumentas, kuriuo gyvenimo realybė ir spalvos atskleidžiamos vizualiniais sprendimais. Juk žinia yra žinojimas, pažinimas ir tai nebūtinai įvykis, tai gali būti mus supančio pasaulio atspindys. Žiūrėjimas į paprastus dalykus ir sugebėjimas juos pamatyti – vienas fotožurnalisto uždavinių. Neatsitiktinai konkurso metraštis pradedamas trijų dešimčių metų senumo fotografijomis.

Šioje simbolinėje praeities rubrikoje – šalies laisvės žygio liudijimas. Tikėtina, kad didesnė dalis šių fotografijų yra sukurtos ne fotožurnalistų, o struktūrų, tuo metu kontroliavusių laisvą spaudą. Tačiau žvelgdami į šias fotografijas galime suprasti, kiek fotografija, kaip dokumentas, yra svarbi šalies istorijai. Juk gimę jau nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje mažai ką žino apie šį svarbų šalies istorijos faktą, apie žmonių ryžtą ir nepasidavimą, tikėjimą savo šalies ateitimi.

Šiose fotografijose matome veidus tų, kuriems tuometė sistema iš jų gyvenimo jau buvo išbraukusi ne vienus metus, įvairiai juos izoliuodama nuo visuomenės, bet jie nepasidavė, jie tikėjo. Tai prieš 30 metų, 1987-ųjų rugpjūčio 23 dieną, Lietuvą sudrebinusio mitingo Vilniuje, prie poeto Adomo Mickevičiaus paminklo, vaizdai.

Leidinyje taip pat rasite trumpą praėjusių metų spaudos fotografų veiklos kroniką, klubo rengiamo tarptautinio fotožurnalistikos festivalio „Vilniaus fotografijos ratas“ pristatymą. Skyriuje „Istorija fotografijose“ Stanislovas Žvirgždas apžvelgia 1967–1987 m. Lietuvos fotografijos almanachus.

Virgilijui Juodakiui įteiktas medalis

Auksinio kadro apdovanojimų ceremonijos metu Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse buvo pagerbtas Lietuvos fotožurnalistikos mokytojas, ilgametis Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedros dėstytojas, docentas, daktaras Virgilijus Juodakis.

Jis buvo apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“, kurį 2009 m. įsteigė keletas nevyriausybinių organizacijų: M. ir J. Šlapelių muziejus, Vilniaus ainių klubas, Vilniaus rotušė, LR krašto apsaugos bičiulių klubas, vėliau prisijungė Nevyriausybinių organizacijų koordinacinė taryba, vienijanti 26 veiklias organizacijas, puoselėjančias Lietuvos gynybines galias, patriotizmą, lietuvybę, tautinį, istorinį ir kultūrinį paveldą.

Asmeninio archyvo nuotr./Virgilijus Juodakys

Komisijos pirmininku išrinktas kun. Tomas Šernas, Reformatų bažnyčios vadovas Lietuvoje, apdovanojimų kancleriu – Saulius Povilaitis, verslininkas, visuomenininkas ir filantropas. V. Juodakio knyga „Tarp žmonių prisiminimai“, išleista šiemet, bus įteikta kiekvienam šių metų konkurso „Lietuvos spaudos fotografija“ nugalėtojui.

Šioje knygoje autorius, tikras žurnalistikos patriarchas, aprašo ilgą, pilną netikėtų vingių, praradimų ir atradimų savo gyvenimo kelią – nuo apkaltinimo antisovietine veikla, lagerio duonos iki Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedros, monografijų apie fotografiją ir šimtų studentų, dabar pabirusių po visą Lietuvą.

Konkursines fotografijas vertino tarptautinė ekspertų komisija: fotografai Eugenijus Barzdžius, Robertas Dačkus, Horacio Villalobos (Portugalija), fotoredaktorė iš Latvijos Anita Vaivodė ir kino režisierius Jokūbas Vilius Tūras.

Multimedijų konkursą vertino fotografijų konkurso nariai Eugenijus Barzdžius, Jokūbas Vilius Tūras ir Horacio Villalobos, Švedijos leidinio „Dagens Nyheter“ fotožurnalistas Paulas Hansenas, fotoredaktorė, daugkartinė „World Press Photo“ vertinimo komisjos narė, tarptautinės naujienų agentūros EPA konsultantė Maria Mann ir Poulas Madsenas bei Henrikas Kastenskovas, Danijos medijų ir žurnalistikos mokyklos dėstytojai.

Konkursą „Lietuvos spaudos fotografija“ kasmet rengia VšĮ Lietuvos spaudos fotografų klubas, vienijantis daugiau kaip pusšimtį Lietuvos spaudos fotografų profesionalų.