Autorių teisių gynėjai kovoti su piratavimu siūlo ir švietimu, ir baudomis

Piratavimo mastui Lietuvoje išliekant dideliam, autorių teises saugančių organizacijų atstovai sako, jog vien švietimo pastangos visuomenės elgsenos nepakeičia ir pripažįsta, kad kovai su turinio vagystėmis būtina pasitelkti ir baudas.
Darbo pokalbis
Asociatyvi nuotr. / Shutterstock nuotr.

Šiemet Lietuvos Kultūros ministerijos užsakytas visuomenės tyrimas atskleidė, kad keturi iš dešimties šalies gyventojų bent kartais naudojasi nelegaliu turiniu, o ketvirtadalis tai daro reguliariai.

Komentuodamas tyrimo rezultatus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstovas Andrius Katinas priminė, jog finansinės baudos turinio vagišiams taikomos nuo 2023 metų liepos.

„Sąmoningumo klausimas išlieka aktualus. Galime išskirstyti tris būdus kovai su piratavimu: 1. Vartotojų švietimas apie piratavimo žalą; 2. Prieigų prie teisėto turinio viešinimas; 3. Atsakomybės taikymas asmenims, neteisėtai naudojantiems turinį”, – 15min sakė A.Katinas.

Pasak jo, per beveik pusantrų metų jau paskirtos 125 baudos.

Asociacijos LATGA direktorė Laura Baškevičienė taip pat pabrėžia ir švietimo, ir taikomų baudų svarbą:

„Patį tyrimo faktą vertiname labai palankiai, o kalbant apie rezultatus, tai mus, autorių atstovus, šiek tiek nuliūdino, kad visuomenei mažai rūpi solidarumas su autoriais. Juk autoriams turi būti deramai atlyginta už jų kūrybą, jie iš to gyvena, perka savo darbo priemones, instrumentus, moka už įrašus ir t. t. Taigi, peršasi išvada, kad švietimui apie autorių teises ir piratavimo žalą erdvės dar yra labai daug.

Leonardo Borotinsko nuotr./Asociacijos LATGA direktorė Laura Baškevičienė
Leonardo Borotinsko nuotr./Asociacijos LATGA direktorė Laura Baškevičienė

Be to, jaunimas darosi vis labiau jautrus ir socialiai atsakingas, todėl tikėtina, kad edukaciniai ir socialiniai projektai pasieks ir paveiks šią auditoriją. Vis dėlto, mūsų nuomone, geriausią efektą kovoje su piratavimo problema duotų kompleksinis prevencinių priemonių taikymas – tiek komunikacija su visuomene socialinių projektų pavidalu, tiek formalus ir neformalus švietimas, tiek baudos”.

Anot minėto tyrimo, Lietuva išlieka tarp „pirmaujančių“ Europos Sąjungos šalių pagal nelegalaus skaitmeninio turinio vartojimą.

Remiantis Lietuvos radijo ir televizijos 2023 m. veiklos ataskaita, Lietuva 2023 m. tarp ES šalių užėmė 20 vietą pagal bendrą vartotojų apsilankymų skaičių piratinėse svetainėse. Skaičiuojant, kiek vidutiniškai vienas vartotojas iš Lietuvos lankėsi piratiniuose tinklapiuose 2023 m., Lietuva užėmė penktą vietą tarp ES šalių (pagal skaitmeninio piratavimo mastus tiriančios įmonės „MUSO“ duomenis).

Jaunimas labiau šviečiamas, tačiau apčiuopiamų rezultatų kol kas nėra

Nors jaunimą atstovaujantys respondentai (14-29 metų amžiaus) nurodė dažniau matantys įvairią reklamą, nukreiptą prieš nelegalaus turinio vartojimą, nelegalaus turinio vartojimas jų tarpe aukštesnis. 30-mečių ir vyresnių asmenų tarpe nurodžiusių, kad nuolatos ar kartais naudojasi piratiniu turiniu, skaičius siekė 40 procentų, o jaunimo tarpe šis skaičius siekia net 58 procentus.

Tą pati rodo ir kiti, anksčiau atlikti tyrimai Lietuvoje ir užsienyje: jaunimas nelegalų turinį vartoja aktyviau nei vyresni Lietuvos gyventojai. Dėl to naujausio Kultūros ministerijos užsakyto tyrimo rėmuose atskiras dėmesys buvo skiriamas 14–29 metų jaunimo nelegalaus turinio vartojimo įpročių analizei.

Šioje amžiaus grupėje internetinio turinio naudojimas skiriasi nuo visų tyrimo dalyvių – nors filmai, serialai, TV laidos, vaizdo turinys bei muzika, kaip ir bendroje populiacijoje, yra dažniausiai naudojamas skaitmeninis turinys, šios skaitmeninio turinio kategorijos jaunimo tarpe naudojamos dar aktyviau.

Be to, būtent jaunimui daugelis nelegalių veiklų atrodo priimtinesnės.

Tokiam požiūriui įtakos gali turėti ir nuostatos, vyraujančios šeimoje. Tyrimas parodė, kad tik 4 iš 10 tėvų yra aptarę nelegalaus turinio klausimą su savo vaikais, o ketvirtadalis nežino, ar jų nepilnamečiai internetu besinaudojantys vaikai vartoja nelegalų turinį.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad kad jaunimas įdeda daugiau pastangų pasiekti nelegalų turinį nei visi tyrimo dalyviai.

Tarp vartojamo nelegalaus turinio Lietuvoje pirmauja filmai, serialai, televizijos laidos, vaizdo įrašai.

Asmeninio archyvo nuotr./Šarūnas Dmukauskas
Asmeninio archyvo nuotr./Šarūnas Dmukauskas

Piratinius filmus, serialus, televizijos laidas ar vaizdo įrašus žiūri net 33 proc. respondentų. Be to, tyrimas atskleidė, kad apie ketvirtadalis apklaustųjų nesugeba lengvai atskirti legalių šaltinių nuo nelegalių, todėl realus vartojančiųjų nelegalų turinį skaičius gali būti dar didesnis.

Namų kino platformos „Žmonės Cinema“, siūlančios lengvai prieinamą, kokybišką ir legalų kiną, direktorius Šarūnas Dmukauskas pastebi, kad nors legalus turinys Lietuvoje tampa vis lengviau pasiekiamas, plečiasi jo įvairovė, per paskutinius kelis didesnio proveržio nelegalaus turinio vartojime, deja, nepastebima.

„ŽMONĖS Cinema“ vadovas pozityviai vertina pradėtas skirti realias nuobaudas nelegalaus turinio vartotojams, nors, anot jo, jų apimtis, lyginant su vartojimo mastu, yra nykstamai maža. Š.Dmukauskas atkreipia dėmesį, kad lygiavertiškai svarbu ir švietimas, ypač jauniems žmonėms, moksleiviams: „Turime puikią galimybę išauginti kartą be nelegalaus turinio vartojimo, nes šiais laikais turinio yra, reikia tik suformuoti tinkamą įprotį jį vartoti atsakingai. Šiuo metu kaip tik vykdome projektą „Atsargiai – slidu!” kartu su Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), skirtą šviesti Lietuvos jaunimą, kad vogti intelektinę nuosavybę yra nepriimtina.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis