„Reflektuoti dabartinę vaizdais persotintą aplinką yra tiek pat asmeniška, kaip ir rašyti dienoraštį. Kai tikrovės ribos būna išsitrynusios, refleksija arba išaukština, arba paniekina reginius, paveiktus emocinėmis laiko permainomis“, - sako Lietuvos dailininkų sąjungos tarpdisciplininio meno sekcijos kūrėja Lilija Valatkienė, Biržų pilyje pristatydama parodą „Žodžio šviesoje“.
Žinomos žurnalistės ir menininkės subjektyvus matymas atsispindi fotografijose ir tapyboje, skatindamas antrinę, tai yra - žiūrovo refleksiją.
„Šios parodos akcentu virto Katrės lova. Pasitelkusi muziejuje saugomus praeities reliktus, - lovą ir savo kraičiui Katrės siuvinėtą paklodę, sukūriau savotišką mizansceną. Tapyboje pavaizduotas motyvas stipriai susijęs su emocija, pažėrė daug neatsakytų klausimų.
Lietuvių spaudos draudimo metais (1864-1904) jauna kaimo mergina kraičiui siuvinėja paklodę. Tekstas išsiuvinėtas kirilica, liaudyje vadintas „graždanka“: „Man patalėlis žalių rūtelių, saldus miegelis jaunų dienelių“. Žinant anų metų kaimo žmonių raštingumą, kyla klausimas - kas parašė Katrei šį tekstą kirilica? Kodėl jame raidė „i“ lotyniška? Ar tai sąmoningai padaryta klaida? O gal tas žmogus žinojo senąją bažnytinę slavų abėcėlę? Kaip politika įsisuko į miegamąjį?
Kodėl intymią patalynę, kurios išskyrus vyrą ir žmoną niekas nemato, reikėjo siuvinėti kirilica? Kas buvo Katrės vyras? Ir pagaliau, - Biržų „Sėlos“ muziejuje saugoma paklodė datuota 1906 metais (spaudos draudimas panaikintas 1904 m.) Šioje vietoje galėjo įsivelti klaida, arba kaimo žmonių nepasiekė spaudos draudimo panaikinimo faktas ir Katrė siuvinėjo iš inercijos.
40-ies paveikslų parodoje, L.Valatkienė pasakoja apie tamprų medžių ir žmonių ryšį, metaforiškai atskleisdama knygnešių kelią, spaudos draudimo laikus. Per tapybą įvyko judėjimas laiku, savotiška emocinė teleportacija į praeitį, kurioje menininkės mintis papildys žiūrovų bendražmogiškos emocijos.
„Man svarbu ar patys žiūrovai sugebės išjausti, išgyventi, pamatyti ir pasiimti tai, ko nebandė įsivaizduoti. Abstrakcija išlaisvina vaizduotę. Simboliai integruoti į tapybą, metaforiškai įprasmina buveinių ženklus, naratyvas apie knygas ir žmones paskatins susimąstyti.
Sakoma, kad 25 proc. medžio ir žmogaus DNR sutampa, mūsų statybinės medžiagos iš dalies panašios, tik reikia išmokti medžio kantrybės. Tad mėgaukitės, prieštaraukite, stebėkitės, piktinkitės, - pasinerkite į visas emocines būsenas, tik nelikite abejingi“.
Susitikimas su autore Biržų pilyje įsikūrusiame muziejuje „Sėla“ įvyks kovo 14 d. 17:30 val. Paroda veiks iki balandžio 7 dienos.
Lilija Valatkienė yra kelių garbingų organizacijų – Lietuvos dailininkų ir Lietuvos žurnalistų sąjungų bei Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narė. Jai suteiktas meno kūrėjos statusas. Surengė 36 personalines parodas, yra prasmingų ir įdomių edukacijos projektų autorė, aktyviai dalyvauja jungtinėse fotografų ir dailininkų parodose.
Jos darbai puošia visuomeninės paskirties ir asmenines gyvenamąsias erdves Lietuvoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir Australijoje. L.Valatkienės kūrinių įsigijęs Vilniaus miesto muziejus, Panevėžio Stasio Eidrigevičiaus menų centras (Stasys Eidrigevičius muziejus), Šiaulių galerija „Laiptai“, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejus, Kelmės miesto galerija, Pagėgių Vydūno vardo viešoji biblioteka bei kitos kultūros ir meno įstaigos.
