Artėjant valstybės atkūrimo šimtmečiui ir visuomenėje verdant diskusijoms apie tai, kaip turėtų būti įamžinta ši ypatinga data, A.Gražio nuomone, svarbiausia menininkams palikti erdvės. Jo pastebėjimu, visuomenė tebenori matyti supaprastinto meno: žmogų su rankomis ir galva arba tikrą išdidintą Vytį, nors ant herbų ir skydų jis būdavo vaizduojamas gana mažas.
„Per mažai leidžiama menininkui atsiskleisti, žiūrėti į tai, kaip skulptūros atrodys po 50 metų. Kodėl Nyderlanduose galima statyti įspūdingus futuristinius pastatus, o mes jų bijome? Matyt, tai yra 50 metų buvimo kalėjime palikimas. Tai palieka pokyčius. Valdžios keičiasi, deja, požiūris – mažai“, – mano kūrėjas.
Kalbėdamas apie patriotizmą A.Gražys laikosi nuomonės – puoselėti šį jausmą, kurti Lietuvai galima tiek dirbant užsienyje, tiek būnant čia, savo šalyje. Dailininkas sako, kad per užsienyje praleistus metus suprato, jog daugiausiai įkvėpimo darbams suteikia Lietuvoje jį supanti aplinka.
„Čia kolegos, bendravimas, gamta, kuri mane įkvepia daug labiau negu geresnis gyvenimas kitur. Kokia nuostabi mūsų gamta gali suprasti tada, kai ilgai nebūni Lietuvoje. Tada ji tampa labai miela, grįžęs atrandi dalykus, kurių kasdienybėje paprasčiausiai nepamatai“, – pasakoja A.Gražys.
2016-aisiais meno mugėje „ArtVilnius“ A.Gražys kartu su menininku Mindaugu Juodžiu pristatė projektą „Laisvės skonis“. A.Gražys pasakoja, kad kiek tik prisimena, jo namuose buvo kalbama apie laisvę. Žodis laisvė menininkui artimas, tad ir savo darbuose jis dažnai kalba apie ją.
„Tai, kas dedasi aplink, nebūtinai yra laisvė, ką mes suprantame. Todėl mano vienas iš [„Laisvės skonio“] objektų buvo vištos be galvų, kurios sukosi aplink. Objektas galbūt sukėlė šiek tiek sumaišties visuomenėje. Taip pat buvo strutis, kurio kojos buvo įbetonuotos. Visa tai kalba apie laisvę su šiek tiek gilesne potekste, nebūtinai viskas atsispindėjo tiesiogiai“, – sako dailininkas.
Dailininko A.Gražio pasakojimu, laisvės skonis jam visuomet asocijavosi su galimybe dirbti ir kurti tai, kas patinka.
„Studijuojant nebuvo galima [visų minčių] rodyti viešai arba galima, bet su tam tikromis išlygomis, todėl aš laukiau, kada baigsiu studijas ir galėsiu imtis daryti tai, ką noriu. Pojūtis daryti tai, kas patinka, kai tau už nugaros nestovi su įremtu kočėlu, mane visada „vežė“, – teigia A.Gražys.
Studijas dailininkas baigė 1989-aisiais, pačiame Sąjūdžio žydėjime. A.Gražys dalyvavo didžiuosiuose Sąjūdžio mitinguose ir susirinkimuose. Jo pasakojimu, studentus tuomet laisvės pojūtis ir skonis persekiojo visur.
„Dalyvavome „Anties“ ir Andriaus Mamontovo koncerte Kalnų parke. Atsimenu, kaip mums draudė eiti prie A.Mickevičiaus paminklo, grasino išmesti iš instituto“, – pasakoja A Gražys.