Pirmiausiai jai teko išlaisvėti nuo prieš tai naudotos meninės technikos. Smarkiai suvaldytą ir daug laiko reikalaujančią tapybą taškais pakeitė impulsyvesnio pobūdžio laisvi, abstraktūs potėpiai, „žaidimas“ varvančiais, kone akvareliškai besiliejančiais akriliniais, bronziniais dažais. Antra, autorė pajudėjo nuo ornamentinių, augalinių motyvų prie abstraktesnio, ekspresyvių užuominų turinčio stiliaus.
„AP galerijos“ parodos ekspozicijoje parodoje pristatomi autorės darbai ir priklauso šiam D. Kirkutienės kūrybos etapui, kuriame spontaniškas potėpis derinamas su poetiška improvizacija, paliekant erdvės ir žiūrovo vaizduotei. Parodą sudarančius kūrinius dėl meninės raiškos ir atlikimo technikos galima sugrupuoti.
Pirmąją grupę sudaro mažesnio formato darbai „Nusilenkimas“, „Rotušė“, „Kasdienės mintys“, „Ženklas“, kurių minimalizmas referuoja į rytietiškų hieroglifų linijas, tapybą tušu. Šiuose kūriniuose potėpio ženkliškumas naudojamas panašiu būdu kaip haiku naudojami paskiri žodžiai – metaforos principu. Užrašytas žodis ar ant drobės atsidūręs potėpis iššaukia emocines ir asociatyvias reakcijas, ženklo estetinės veikos sritį išplėsdamas į paties žiūrovo sąmonę.
Panašiu principu, tik kiek kitokia forma veikia keli didesnio formato darbai „Šviesa ir šešėlis“, „Jungtis II“, „Giesmė“, „Kalbu su tyla“, „Intermezzo“, kuriuose intensyvesnius ir ne tokius spontaniškus potėpius papildo ir palengvina dažo liejimo technika. Daug mažiau vietos paliekama tuščiai erdvei. Vietoje to susitelkiama ties ženklams irgi būdingu asociatyvių naratyvų iššaukimu, „atrakinant“ žiūrovo fantaziją ir kviečiant įžvelgti darbuose savus siužetus.
Trečiojoje grupėje atsiduria trys didelio formato darbai „Prinokęs“, „Skrydis“, „Sienoje likę meilės ženklai“, papildyti panašia technika nutapytomis miniatiūromis. Ši darbų grupė pasižymi dar intensyvesniu dažo naudojimu. Potėpis labiau suvaldytas, nors varvinamo dažo technika išlaiko kompozicijos dinamizmą. Darbai linksta prie ekspresyvios tapybos, raiška labiau proziška: lyg ženklai, eilės ir tekstai juose imtų jungtis į pasakojimus, pripildytus stiprių emocijų ir beveik tiesioginių istorijų.
Bendrą parodos dinamiką galima apibūdinti kaip judėjimą nuo ženklo prie teksto, nuo metaforos prie pasakojimo, nuo garso tyloje prie konkrečios melodijos. Raiškos motyvai, darbų formatai ir technikos varijuoja, tačiau turi bendrų dėmenų. Dėl to parodą galima laikyti reprezentatyvia konkretaus dabartinio D. Kirkutienės tapybos laikotarpio apžvalga.
Paroda „AP galerijoje“ veiks iki rugpjūčio 25 dienos, o norinčius susipažinti su dailininke gyvai pakvies susitikimas su autore galerijoje rugpjūčio 22 dieną 19 valandą. Renginyje bus pristatyta ir specialiai šiai parodai rašytojo Ramūno Čičelio sukurta novelė „Prarasta tapatybė?!”.
