Atgimsta senieji pramonės darbininkų archyvai
Spalio 28 dieną Kauno paveikslų galerijoje duris atvėrusi paroda – „Švyturys nealkoholinis“ remiamo projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis. „Working Class Heroes“ paroda nėra netikėtas sprendimas. M. K. Čiurlionio muziejaus bendruomenių platforma „Mažosios istorijos“ drauge su buvusių Kauno fabrikų bendruomenėmis rengia parodų ciklą „Didžioji pramonė“, kuris šiuo metu eksponuojamas Liuksemburge, Geležies muziejuje. Tad parodos draugiškai apsikeitė vietomis tarp Europos kultūros sostinių.
Parodos kuratorė bei menininkė Auksė Petrulienė pasakoja, jog Pietų Liuksemburge klestėjusi kalnakasybos ir plieno pramonė ėmė nykti apie 1960 metus, palikdama neįtikėtino masto industrinius statinius ir neatpažįstamai pakeistą landšaftą. O štai Kaune sovietinės planinės ekonomikos užauginta industrija sunyko drauge su Tarybų Sąjungos žlugimu.
„Pramonėje dirbusių kauniečių atsiminimai, nuotraukų archyvai ir istoriniais tapę objektai sparčiai nyksta, o juk tai yra vertingi liudijimai apie sugebėjimą išsaugoti savastį, žmogiškumą ir kūrybą visos planinės ekonomikos katile. Parodoje lankytojai susipažins su Liuksemburgo darbo pramonės industrijos istorijomis. Taip pat sužinos apie tikrus darbo bendruomenės herojus ir jų pastangas suteikti žmonėms kuo geresnes sąlygas dirbant pavojingus ir tuo metu visiškai neįvertintus darbus“, – pažymi kuratorė.
Iššauks reikalingas diskusijas apie teises ir laisves
A.Petrulienė pasakoja, kad visa paroda sukasi aplink tris žmogiškąsias ašis: Jean-Pierre‘ą Bauschą, Léoną Weirichą ir Jeaną Schortgeną – pirmuosius darbininkus Liuksemburgo parlamente. Kuratorė primena, kad XIX amžiaus Liuksemburge, kada gyveno parodos herojai, parlamentarų darbas nebuvo atlyginamas, todėl trys vyrai ne tik atstovavo kalnakasius, bet ir toliau kasdien dirbo šachtose. Du iš jų ten ir žuvo.
„Daug kam galėtų pasirodyti, kad kalnakasybos tema Lietuvai nėra aktuali, o Europoje jau daug metų puoselėjamos industrinio paveldo išsaugojimo idėjos ir darbo istorijos vis dar tebėra paraštėse. Tačiau besisukančią karuselę primenanti šios parodos ekspozicija turėtų išjudinti Kaune ir Lietuvoje labai reikalingas diskusijas. Kas mus atstovauja savivaldybėje bei seime? Ar galime būti ramūs, kad mūsų teisės ir laisvės bus apgintos? Ar mes patys turime išsaugoti mums brangų paveldą? Ar dar galime iš Kauno fabrikų likučių sukurti kultūros stebuklą?“ – svarsto parodos kuratorė.
Projektą „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ remiančios daryklos „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas atkreipia dėmesį, jog retai nagrinėjamų temų perkėlimas į meninę išraišką paskatina ne tik visuomenės susidomėjimą, bet ir sąmoningumą.
„Visada didžiuojamės prisidėdami prie tokių kultūrinių projektų, kaip „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, mat jie – stiprus indėlis į vertybinį žmonių praturtinimą. Šia paroda įkūnytas teisių ir laisvių troškimas bei kova dėl jų ne tik leidžia artimiau susipažinti su tuo, kas ilgus metus lydėjo daugybės šalių pramonės darbininkų gyvenimą, bet ir įkvepia dar labiau puoselėti šias vertybes demokratinėje visuomenėje“, – sako R.Viršilas.
Atmintyje įstrigs reikšmingi atributai
„Working Class Heroes“ kuratorė A.Petrulienė pažymi, kad jos asmeninė favoritė parodoje – Anna Müller. Tai – netikras, parodos rengėjų sumanytas, personažas: šešių vaikų mama, batų fabriko darbininkė, patekusi į Parlamentą ir tapusi Darbo ir Socialinės apsaugos ministre. Realybė – šiek tiek kitokia, mat Liuksemburgo parlamente nuo 1848 m. iki pat šių dienų iš 840 parlamentarų nebuvo nė vienos darbininkės moters. Todėl šis išgalvotas Annos vaidmuo – labai reikšminga idėja.
„Dar vienas, labai svarbus momentas parodoje ir tuo pačiu neatskiriamas kalnakasio atributas – antikvarinė karbido lempa iš Tetanžės. Taip pat, tikiu, kad daug dėmesio sulauks Šventosios Barboros – kalnakasių globėjos – skulptūra. Šiai globėjai Lietuvoje melstasi prašant saugoti nuo netikėtos ir staigios mirties. Pažvelgus į skulptūrą matyti, kad rankoje ji laiko Švenčiausią Sakramentą, simbolizuojantį krikščionio troškimą mirti, susitaikius su Dievu ir priėmus Šv. Komuniją“, – priduria A.Petrulienė.
Kuratorė pabrėžia, jog trys pagrindiniai parodos herojai – Liuksemburgo kalnakasiai patekę į parlamentą – tapo tikra socialdemokratijos uola, į kurią atsirėmė ne viena Europos gerovės valstybė. Anot jos, paroda padės pažvelgti ne tik į pramonės darbininkų bendruomenės išgyvenimų lobyną, bet ir į tai, kaip nuo XIX amžiaus pasikeitė visas darbo ir pramonės pasaulis.
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizatoriai ir „Švyturys nealkoholinis“ ragina nepraleisti progos apsilankyti „Working Class Heroes“ parodoje iki 2023 m. vasario 26 dienos. Ji vyksta Kauno paveikslų galerijoje.
