Išskirtiniam Lietuvos dalyvavimui tarptautinėje Londono knygų mugėje sukurtas leidinys supažindina su Lietuvos ir Jungtinės Karalystės kultūriniais, politiniais ir kulinariniais ryšiais ir Lietuvos grafinio dizaino talentais. Apie tai, kaip išmintingi dizaino sprendimai susijungė su sudėtingu turiniu kalbamės su „Godspeed Branding“ dizaino vadovu Dovydu Stonkumi.
– Tarptautinė komisija Jūsų komandos sukurtą knygos „Kaip būsimas Anglijos karalius Vilniuje povus valgė“ dizainą įvertino kaip geriausią savo kategorijoje. Jis nurungė komercinius produktus ir net keletą nacionalinių bei tarptautinių apdovanojimų jau pelniusią knygą „Proud of Lithuania“. Kuo Jūsų kūrinys išskirtinis?
- Pagrindinė šio knygos stiprybė – labai vientisa ir aiški koncepcija, kuri atsispindi tiek pačio leidinio turinyje, tiek jo struktūroje, tiek ir atskiruose grafiniuose bei spaudos sprendimuose. Idėja knygos turinį struktūruoti angliškos abėcėlės tvarka, o istorinius receptus pateikti atskiromis kortelėmis buvo stiprus pamatas parinkti unikalius dizaino sprendimus.
Kiekviena šios knygos istorija turi jai priskirtą abėcėlės raidę, kuri jungia pasakojimą ir receptą.
Kiekviena šios knygos istorija turi jai priskirtą abėcėlės raidę, kuri jungia pasakojimą ir receptą. Pavyzdžiui, raidė „A“, reprezentuojanti pasakojimą apie Viktorijos epochos atgarsius Lietuvoje, suriša informaciją apie angliškus arbatos sausainius „Albertas“ kepusią Kavoliškio dvaro manufaktūrą ir istorinį šių sausainių receptą. Lygiai taip pat raidė „B“ susieja pasakojimą „Bolingbroko vėliava Lietuvoje“ apie Vakarų Europos riterių pamėgtas karinio turizmo pramogas Lietuvoje, čia viešėjusį tuo metu dar tik būsimąjį Anglijos karalių Henriką Bolingbroką ir istorinį kepto povo receptą. Laikantis šios tvarkos suformuotos visos 26 istorijos. Sumanyta abėcėlinė struktūra suteikė ryškias gaires, bet kartu pateikė ir iššūkį, kaip atskirus leidinio elementus – tekstus, archyvinę medžiagą, mokslinius priedus, receptus, fotografijas – sujungti į vieną vizualiai darnų objektą.
Manau, kad skaitytojas visiškai suprasti pasakojimus gali tik žinodamas bendrą istorinį kontekstą, suvokdamas, kas vyko pasaulyje aptariamu metu. Dėl šios priežasties pasiūlėme knygoje pateikti Lietuvos ir Jungtinės Karalystės įvykių laiko juostą, apimančią visą 600 metų laikotarpį. O atsiradus bendrai laiko juostai, nusprendėme prie kiekvieno pasakojimo nurodyti ir po vieną datą iš abiejų šalių istorijos. Tokiu būdu aprašomus istorijos epizodus susiejome su knygos pradžioje pateikiama laiko juosta, suteikėm jiems aiškius chronologinius inkarus. Pavyzdžiui, atsivertęs pasakojimą apie Romualdą Marcinkų ir Didįjį pabėgimą iš nacių lagerio, skaitytojas iškart pamato, kad tai įvyko II Pasaulio karo metu.
Vientisumo taip pat suteikė ir kitos dizaino, kompozicijos ir spaudos detalės, o du kontrastuojantys šriftai, laisvesnis ir modernus knygos maketo tinklelis, minimalūs grafiniai elementai padėjo sukurti šiuolaikiško leidinio toną.
– Vienas žaismingesnių dizaino elementų – pasakojimus iliustruojančios raidės. Itin patraukliai atrodo jų stilistinė įvairovė, savotiškai atliepianti gausius ir skirtingus siužetus. Kodėl šios raidės atsirado ir kaip Jums pavyko suvaldyti stilistinį margumyną?
– Jos atsirado dėl to, kad knygos formatas ir koncepcija reikalavo kuo vizualesnio turinio pateikimo. Raidės jau pačios savaime yra išraiškingų formų, o joms suteikę dar ir svarbiausių pasakojimų bruožų, sukūrėme labai įdomius grafinius derinius. Mūsų knygoje iliustruotos raidės padėjo tiek vizualizuoti pačias istorijas, tiek ir akcentuoti knygos istorijų abėcėlinę struktūrą. Raides-iliustracijas kūrė penki dizaineriai – kiekvieno iš jų braižas skiriasi, todėl ir raidės yra skirtingos: Linos Vyšniauskaitės – detalios, siužetinės; Džiugo Valančausko – aptakesnių, lakoniškesnių formų, šmaikštaus charakterio; Ugnės Balčiūnaitės – plakatiškos, monumentalios; Jokūbo Mulersko – išsiskiria moderniausia atlikimo maniera. Nepaisant šios stilistinės įvairovės, visas raides puikiai suvienijo abėcėlės formatas ir nespalvota spauda.
– Paminėjote spaudą. Kokie knygos dizaino sprendimai buvo įgyvendinti pasitelkus spaudos technologijas?
– Knygą sudaro istorijų dalis ir receptų kortelės. Turėjome rasti, kaip šias abi dalis „supakuoti“ į vieno leidinio formą. Išbandėme daugybę sprendimų ir kartu su spaustuve išgryninome pailginto, korteles aplenkiančio viršelio formą. Taip kortelės nepasimeta, bet ir nėra surištos. Toks pateikimas yra draugiškas skaitytojui, nes pasirinktas receptų korteles patogu naudoti gaminant, o istorijas galima skaityti nuosekliau be papildomos informacijos intarpų.
Dėmesio taip pat skyrėme popieriui ir spręsdami dėl knygos formato ir mes, ir instituto komanda norėjome išvengti reprezentacinius leidinius dažnai ištinkančio perdėto oficialumo. Kadangi leidinys buvo skirtas Jungtinės Karalystės, Londono publikai, siekėme, kad knygos formatas atitiktų šio miesto keliaujančių skaitytojų charakterį – būtų artimas kišeninio tipo leidiniams, lengvas ir norimas paimti į rankas, neįpareigojantis, šiek tiek primenantis greitai skaitomas kelionines brošiūras ar viešajame transporte platinamus leidinius, todėl pasirinkome popierių, labiausiai primenantį laikraštinį – natūralios spalvos, kiek šiurkštoką, tačiau malonų liesti.
– Kiek žmonių kūrė šios knygos dizainą? Iš Jūsų pasakojimo atrodo, kad dirbo visas biuras.
– „Godspeed Branding“ dizaino studijos privalumas – didelė kūrybinė komanda. Prie šios knygos sukūrimo prisidėjo net 7 dizaineriai: raidžių iliustracijas piešėme visi, o bendrą vizualinę koncepciją ir dizainą sukūrėme dviese su dizainere Deimante Brukštaite, o leidinį sumaketavo Ugnė Lapėnaitė.
– Tai jau ne pirmoji Jūsų sukurta knyga. Ar prieš sėsdamas prie knygų maketo – jas perskaitote? Ar turinys kaskart padiktuoja skirtingus dizaino sprendimus? O galbūt priešingai, vadovaujatės asmeniniais įvaizdžiais, kaip turi atrodyti knyga, skirta konkrečiai temai? Pavyzdžiui knyga, pasakojanti gastronomines istorijas?
– Visuomet stengiuosi sužinoti, apie ką yra knyga, kurios dizainą kuriu. Jei leidinys yra anglų arba lietuvių kalba, visada jį perskaitau. Ypač šiuo atveju, kai kulinarija ir istorija yra man asmeniškai labai įdomios temos. Sudėtingiau būna su knygomis, kurios leidžiamos kalbomis, kurių nemoku (kaip tai nutiko kuriant vokiečių kalba Lietuvos kultūros instituto išleistos knygos dizainą). Tačiau ir tokiais atvejais visada stengiuosi išsiaiškinti – prašau kliento pagalbos arba klausiu „Google“ vertėjo. Nežinant, kokiam turiniui yra kuriamas dizainas, jis visada bus generiškas arba net neatitiks turinio ir jį prastins.
Kalbant apie gastronomines knygas – jų visame pasaulyje išleidžiama daugybė. Puikaus dizaino gastronominių knygų – nemažai, todėl šioje kategorijoje yra tikras iššūkis rasti naujų, nematytų dizaino sprendimų.
Labai dažnai knygos tonas iš karto perša tam tikrus sprendimus, kurie kyla iš asmeninės ir profesinės patirties. Tačiau knygos dizaino kūrimo procesas reikalauja daug daugiau nei vien tik asmeniškai patinkančių dizaino sprendimų ir stilių, todėl kurdamas visada remiuosi tiek tuometinėmis dizaino tendencijomis, tiek ieškau naujų, nematytų arba užmirštų sprendimų kuriamos temos knygai. Mano patikrintas kelias – visada ieškoti personalizuotos, tinkančios tik konkrečiai temai, tonui ir koncepcijai vizualinės išraiškos. Esu įsitikinęs, kad kiekvienas panaudotas dizaino sprendimas ar elementas privalo turėti paaiškinimą, kodėl būtent jis geriausiai tinka šiai kuriamos knygos temai.
– Kalbant apie leidinių dizainą, ar jis gali pasakoti alternatyvią istoriją nei publikuojamas turinys ar turi pasakojimą praplėsti, ar dar geriau – turi likti nepastebimu ir leisti kalbėti tik užrašytam tekstui?
– Viskas priklauso nuo knygos turinio. Jei knygos tekstas yra skirtas skaityti ir pačiam skaitytojui jį vizualizuoti savo vaizduotėje, tai iliustracijos ar sudėtingas dizainas tik trukdys tai padaryti. Tačiau, jei leidinio turinys yra informacinis, tai dizainas turi pagelbėti šią informaciją suprasti ir įsisavinti lengviau. Pavyzdžiui, knygoje „Kaip būsimas Anglijos karalius Vilniuje povus valgė“, dizainas sujungė atskiras leidinio dalis, suteikė joms grafines nuorodas ir sukūrė vientisą vizualinį toną.
– Na, ir pabaigai trumpas klausimas – kas yra geras knygos dizainas?
– Apibūdinsiu vadovaudamasis asmenine patirtimi – geras knygos dizainas yra visuma, kai bet kuriame knygos skaitymo patyrime ar jos detalėse juntamas vientisas knygos temos tonas. Manau, kad visos dizaino detalės – nuo jos formato iki spaudos detalių ar net jos skleidžiamo kvapo – turi stiprinti knygos emociją. Įsivaizduokite vasaros gaivinančių kokteilių receptų knygą kvepiančią vaisiais. Vasaros ir gaivumo tono tikrai nebereikės kurti papildomomis iliustracijomis (dizaineriai liks be darbo? – Rūta). Aš nė kiek neabejoju šios idėjos perspektyvumu, juo labiau, kad jau yra sukurtų produktų, kurie elektroninėms skaityklėms suteikia senų knygų kvapą.
