Skirtingus televizijos laikmečius nuotraukose užfiksavęs A.Šeškus pamena, kad dirbti televizijoje, tuo labiau ją įamžinti, išties nebuvo lengva.
„Per 10 metų prikaupta labai daug dvejopų prisiminimų. Televizija tais laikais buvo labai sudėtingas aparatas. Pirma, tai buvo valdžios ruporas. Iš kitos pusės, žmonės, kurie dirbo televizijoje tuo metu, jų begalinė šiluma ir atsidavimas kultūrai buvo tiek svarbus, geras, jaukus, kad būti ten iš tiesų buvo labai gera. Nežiūrint gana griežtų reikalavimų skleisti socializmo tiesas buvo labai daug dirbama liaudies mene ir muzikoje, poezijoje, teatre. Medžiaga man, kaip fotografui, buvo be galo didelė, todėl fotografijų tūkstančiai. Tik labai mažą dalelytę pavyko parodyti parodoje“, – pasakoja A.Šeškus.
Parodos atidaryme dalyvavęs LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius sakė, kad nors fiksavusių akimirkas televizijoje buvo daug, A.Šeškaus žvilgsnis – kitoks.
„Šia paroda pradedame jubiliejinius renginius, skirtus televizijos 60-mečiui paminėti. Daugelis, tarp jų ir mūsų darbuotojai, fiksavo akimirkas anuometinėje televizijoje, kai kurie turi dideles kolekcijas, tačiau turbūt vienintelis A.Šeškus ją pamatė visai kitokią. Nors visi žiūrėjo tarsi į tuos pačius vaizdus, Algirdo televizija neturi nieko bendra su to meto realybe. Džiaugiuosi, kad tokiu būdu galime parodyti tų laikų televiziją, jos brandą. Nors buvo sovietmetis, televizija vis tiek buvo paslaptis ir netikėtumas, joje dirbo ir ją kūrė kūrybingi žmonės“, – sako A.Siaurusevičius.
Fotomenininkas A. Šeškus atskleidžia, kad visuomet norėjosi gyventi, būti ir atvaizduoti tokią televiziją, kokia ji buvo, o ne kaip reikalauta rodyti.
„Tuometinis laikas reikalavo vadinamojo objektyvumo, socialistinio realizmo, turėjome suprasti, kad tiek televizijos kameros, tiek fotoaparato priekyje yra objektyvas. Darbas darbu, o man rūpėjo subjektyvūs dalykai. Juokaudavau, kad mano fotoaparato priekyje – subjektyvas. Taip iš socialinio realizmo pavyko persikelti į dvasios realizmą, kur ne visada labai skaidru ir šviesu, kur būna ir prieblanda ir kartais aptemsta. Norėjosi parodyti erdvią gyvenimo amplitudę“, – apie parodai pateiktus kadrus kalba A.Šeškus.
Parodos kuratorė Virginija Januškevičiūtė atskleidžia, kad unikalių trijų, keturių dešimčių metų senumo atspaudų, iš autoriaus archyvų surinktų šiai parodai, šiandien jau niekaip nebūtų galima padaryti ir atkartoti.
„Tai buvo galimybė dirbti su milžinišku archyvu, kartu su fotografu rinkome kadrus. Tai nėra vien tik senos fotografijos paroda. Tai trijų, keturių dešimčių metų senumo atspaudai, kurių šiandien jau nebepadarysi. Prisilietimas prie jų buvo unikalus ir padiktavo tai, ką su nuotraukomis galima daryti. Tai yra žvilgsnis į senąją fotografiją šiandienos akimis“, – parodos rengimo įspūdžiais dalijosi V.Januškevičiūtė.
Fotografijų paroda „TV, 1975–1985“ organizuojama pasitinkant Lietuvos televizijos šešiasdešimtmetį. 1957 m. balandžio 30 d. transliuota pirmoji laida iš tuomet ką tik įkurtos Vilniaus televizijos studijos. Parodoje pristatoma keliasdešimt A. Šeškaus fotografinių atspaudų, darytų 1975–1985 metais, dirbant televizijos operatoriumi.
Parodos organizatoriai – Šiuolaikinio meno centras ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija – dėkoja G.Didžiapetriui, Antanui Gerlikui ir Laurai Kaminskaitei, padėjusiems įgyvendinti parodą, ir „LRT ritmo grupei“, prisidėjusiai prie jos atidarymo.
Vilniaus Šiuolaikinio meno centre paroda veikia iki gegužės 28-osios.