Pasak menotyrininkų, rezultatas paradoksalus – kaip teminę ašį pasirinkus konkretų regioną, temos ir problemos vis tiek yra globalios. Ši Europos dalis yra tarsi kaleidoskopas, interviu 15min pažymėjo V.Klimašauskas.
Džiugesio neslėpęs V.Klimašauskas savo socialiniuose teigė:
„Tai yra dar viena proga padėkoti visiems, be kurių kruopštaus, atsakingo ir dažniausiai nužtaginto darbo tokio dydžio projektas nebūtų įvykęs.
Pradėsiu nuo priminimo, kad „Nesibaigiančios kovos“ yra nuoroda į mūsų regione ir pasaulyje vykstančius kultūrinius karus, o mes šį pavadinimą pasiskolinome iš Eglės Rindzevičiūtės to paties pavadinimo esė (ačiū, Egle!).
Atitinkamai, tarp svarbiausių trienalės temų yra natyvistinis nacionalizmas ir ksenofobija, ekologija ir toksiškumas, kovos už nenormatyvinių subjektų teises, neoliberalizmas, dezinformacija bei visuomenės poliarizavimas bei kitos temos, kurias trienalėje nelinijiniu, kaleidoskopiniu pasakojimu nagrinėjo įvairūs šiuolaikiniai ir istoriniai Centrinės ir Rytų Europos menininkai.“
