Viktoras Paukštelis kūryboje analizuoja originalo ir kartotės klausimą, šiuolaikinių technologijų įtaką vaizdo suvokimui ir objektyvumo (ne)galimybę. Pasitelkdamas anksčiau regėtų vaizdų fragmentus, autorius kuria savitas meno istorijos ir medijų parafrazes, kurios skleidžiamos platesniame vizualumo permąstymo diskurse.
Vaizdines patirtis redukuodamas į tapybinėje kalboje besiformuojančią autentišką tikrovę, Paukštelis prisiima atvaizdų „medžiotojo“ ir kolekcionieriaus poziciją, (at)kurdamas ir „pasisavindamas“ vaizdinius, kurie sąmonės sraute nuolat išnyra prisiminimų pavidalu.
Menininko drobėse pastebime atpažįstamus kultūros lauko įvaizdžius - Leonardo da Vinci „Moną Lizą“ (1503), Antonio Canovos skulptūrą „Trys gracijos“ (1817), sodą iš Eduardo Manet „Pusryčiai ant žolės“ (1862-1863), „Fleitininką“ (1866), „Berniuką su kardu“ (1861) ir kt.
Parafrazuodamas ir į kitus kontekstus perkeldamas vaizdinius turinius, autorius kelia jų autentiškumo klausimą. Jam svarbu, kaip tapytojas jau kitur eksploatuotus vaizdus paverčia savais. Tapydamas mąsto apie atvaizdų prigimtį, domisi kultūrine, vietos atmintimi, analizuoja asmeninės ir kolektyvinės atminties santykio ribas. Tradicinę tapybos raišką tyrinėdamas šių dienų medijuoto pasaulėvaizdžio kontekste, Viktoras Paukštelis ieško prielaidų, kodėl neretai medijuoti vaizdai tampa paveikesni nei originalai, o atradęs sintezę su asmenine patirtimi, transformuoja ne į tolydžius pasakojimus, bet veikiau į prisiminimo sužadintos meditatyvios atmosferos perteikimą-kūrimą.
Paroda pavadinta pagal Viktoro Paukštelio kūrinį „Zelandija“, kurį inspiravo A. Diurerio biografijoje perskaityta detalė, kad menininkas specialiai keliavo į Zelandiją, jog įamžintų ant kranto jūros išmestą negyvą banginį. Kaip teigia autorius, jam rodėsi tarsi jis jau yra tą darbą matęs. Tačiau paaiškėjo, jog tai buvo tik jo paties susikurtas įsivaizdavimas, kuris, anot menininko, tam tikra prasme įsakmiai reikalavo tapybinės raiškos. Tokiu būdu pats tapybos kūrinys tampa tarsi spontaniškai išnyrančio, neaiškios kilmės vaizdinio atspindžiu kūrėjo sąmonėje.
Paroda veiks iki birželio 25 d.
