Šio ciklo sumanytojo ir rengėjo, kultūros žurnalisto Gedimino Kajėno teigimu, fotografiniam vaizdui įgaunant vis didesnę reikšmę ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir šiandieninėje žiniasklaidoje, „Fotoistorijos“ tampa vienu iš būdų pasakoti istorijas apie pasaulį ir praeitį, susitikti su skirtingomis patirtimis bei pažvelgti į gyvenimą kito akimis.
Visą multimedijų ciklą „Fotoistorijos“ skaitytojai ras 15min kultūros rubrikoje arba ČIA.
Nuo žymiųjų klasikų iki jaunųjų kūrėjų
Nemažo skaitytojų dėmesio bei peržiūrų sulaukusiame cikle per pusantrų metų pristatyta gan plati Lietuvos fotografų paletė – nuo pirmųjų meistrų, dirbusių XIX amžiaus antroje pusėje, tarpukario ir sovietmečių žymiausių kūrėjų bei fotomėgėjų iki šiuolaikinių eksperimentuotojų ir dabarties jaunųjų menininkų.
Fotografijos tampa vizualiu atminties pasakojimu ir net asmeninių prisiminimų dalimi.
„Žvelgiant į Lietuvos fotografijos istoriją, į akis visų pirma krinta garsiausi vardai, žinomi daugeliui – Janas Bułhakas, Balys Buračas, Antanas Sutkus ar Romualdas Rakauskas. Paminėjus šias pavardes, iškart akyse stovi vienas ar kitas ikona tapęs šių meistrų darbas. Būtent taip fotografijos ir veikia – jos tampa vizualiu atminties pasakojimu ir net asmeninių prisiminimų dalimi“, – teigė G.Kajėnas.
Tačiau, anot jo, cikle „Fotoistorijos“ bandoma gerokai praplėsti fotografijos pažinimo lauką ir parodyti ne tik žymiausius meistrų darbus, tačiau ir atrasti pamirštus, nutylėtus, fotografijos istorijose paraštėse atsidūrusius kūrėjus bei jų pasakojimus.
Tarp didžiausių ir netikėčiausių atradimų pats žurnalistas mini tarpukariu Vilnijos krašto žvejų gyvenimus bei buitį fotografavusią etnologę Mariją Znamerovską-Priuferovą, Antano Zinkevičiaus kadrus iš pokario Dzūkijos fotopasakojimu, Pirmojo pasaulinio karo metais Vilnių fotografavusių vokiečių karininkų vaizdų kolekciją, Vytauto V.Stanionio užfiksuotus Lietuvos miestelius prieš pat stojimą į Europos Sąjungą ar Vytauto Pletkaus poetinius praeities tyrinėjimus.
Šitokie atradimai džiugina akį ir įkvepia naujiems Lietuvos fotografijos istorijos bei dabarties tyrinėjimams.
„Didelį malonumą patiriu pats atrasdamas fotografus, apie kuriuos iki šiol nieko nežinojau. Tačiau dar smagiau, kai po publikacijos pasirodymo laišką parašo ar paskambina kiti fotografai ir džiaugiasi šiame cikle ir patys pamatę juos nustebinusius darbus, arba naujai atradę fotografą, apie kurio egzistavimą iki šiol nieko nebuvo girdėję. Šitokie atradimai džiugina akį ir įkvepia naujiems Lietuvos fotografijos istorijos bei dabarties tyrinėjimams“, – pasakojo G.Kajėnas.
Fotografija kaip pasakojimas
Pasaulinėje žiniasklaidoje fotografijų pasakojimai jau seniai yra laikomi atskiru žurnalistikos žanru. Fotografijos ne tik iliustruoja tekstą, bet ir pačios yra „tekstai“, nukeliantys į karštuosius pasaulio taškus, įdomiausius įvykius, socialinius paribius bei nekasdienius susitikimus.
Pasaulinėje žiniasklaidoje fotografijų pasakojimai jau seniai yra laikomi atskiru žurnalistikos žanru.
Šią nišą Lietuvoje savitai bando užpildyti ir 15min projektas „Fotoistorijos“, kuriame skirtingi autoriai – tiek fotomenininkai, tiek ir fotožurnalistai – vizualia kalba pasakoja unikalias gyvenimų istorijas.
„Fotografija, ypač praėjus kuriam laikui, tampa puikiu istorijos liudininku, ji išryškina įdomiausias detales, nežinomas ar pamirštas smulkmenos. Tokiu būdu net ir viena nuotrauka gali tapti tyrinėjimo objektu, apie būtąjį laiką, aplinką ar žmones pasakojanti ne ką mažiau nei išsamus straipsnis. Štai kodėl įdėmiai „skaitant“ fotografiją, ji tampa ženklu, galinčiu atskleisti ištisą istorijos klodą“, – teigė G.Kajėnas.
Pasak jo, 15min „Fotoistorijų“ cikle būta jau ne vienos tokios istorijos, atvėrusios duris į laiku ar erdve nuo mūsų nutolusius pasakojimus apie žmones bei jų gyvenimus.
Unikalūs Vilhelmo Janiselio kadrai, padaryti Sibiro tremtyje, Lietuvos partizanų portretai bei kasdienybė pokariu, Kazio Daugėlos fotopasakojimai apie Lietuvos pabėgėlių gyvenimus pokario išvietintųjų stovyklose Vokietijoje, Algimanto Aleksandravičiaus ciklas „Zavišų dvaro gyventojai“, kuriame subtiliai ir jautriai atskleidžiamas gyvenimas psichoneurologiniame pensionate, Monikos Požerskytės įamžinta cirko kasdienybė, Virgilijaus Šontos užfiksuota sovietmečio internautų realybė, Gedimino Sadausko fotografinis pasakojimas apie nuteistuosius iki gyvos galvos, Bertos Tilmantaitės kelionės po pasaulius ar Algimanto Kunčiaus reportažai iš atostogų Lietuvos pajūryje – tai tik dalis įdomiausių fotoreportažų, kuriuose per vaizdą tyrinėjami patys įvairiausi laikmečio siužetai bei istorijos.
Vaizdo reportažais atveriami ir įvairūs mūsų kasdienybės sluoksniai, kuriuos savitu bei akylu žvilgsniu pastebėjo bei įamžino mūsų fotografai
„Šis ciklas – tai galimybė visuomenei susipažinti su autorių bei muziejų archyvuose nugulusiais darbais bei seniai pamirštomis serijomis, kuriose pasakojama ir svarbi dalis mūsų šalies istorijos. Be to, vaizdo reportažais atveriami ir įvairūs mūsų kasdienybės sluoksniai, kuriuos savitu bei akylu žvilgsniu pastebėjo bei įamžino mūsų fotografai“, – teigė „Fotoistorijų“ iniciatorius G.Kajėnas.
Už šį ciklą 2021 metais G.Kajėnui buvo įteikta Lietuvos fotomenininkų sąjungos įsteigta Skirmanto Valiulio premija.
