Vos įžengus į 1000 kvadratinių metrų parodos erdvę, lankytoją pasitinka virš 50-ies skirtingų sportui skirtų mechanizmų. Tiesa, neįprastų – vietoje svarmenų naudojamos ne ką mažiau nei įprasti svarmenys sveriančios senovės graikų skulptūrų gipso kopijos. Kol kas tai didžiausia A.Serapino paroda.
Anot instaliacijos autoriaus, paroda siekiama parodyti, kad mokantis svarbu nuolat kartoti. „Neužtenka padaryti vieną kartą per savaitę ar mėnesį“, – kalbėjo jis.
Visgi A.Serapinas taip pat kviečia kelti klausimą, ar tai, kad iki šiol meniniai įgūdžiai yra ugdomi kopijuojant daugiausia klasikinės kultūros pavyzdžius, yra tinkamas būdas mokytis. „Aš neturiu atsakymo“, – svarstė kūrėjas. Kviečiama susimąstyti ir apie grožio, treniruoto kūno standartus, kilusius nuo senovės graikų laikų.
Parodoje svarbiausia yra tai, kad treniruokliai yra funkcionalūs. Pasak menininko, visas grožis yra tame, kad žmonės ateina ir veda savo asmenines treniruotes.
Erdvėje skamba ir garso takelis. Jis – lygiai toks pats kaip ir prieš daugiau nei dešimt metų rengtoje pirmojoje kūrėjo parodoje. „Kuratorius Estijoje tiesiog iš namų atsinešė diską ir mes jį panaudojom“, – naudojamos muzikos istoriją pasakojo autorius.
Į atidarymą susirinks 16 trenerių ir 14 Čiurlionio menų mokyklos studentų, kurie įgalins šią parodą. Tiesa, autorius juokėsi, kad tai kelia nerimą, nes jis instaliacijos negalės kontroliuoti. „Treneriai atėjo, apsižiūrėjo, sakė man: „Gerai, galima čia dirbti“, – prisiminė A.Serapinas.
Treniruoklių apsuptyje įrengta ir piešimo studija. Tiek treniruoklius, tiek šią studiją pagal parodos tvarkaraštį galės išbandyti ir patys lankytojai. Sporto užsiėmimus ves profesionalūs treneriai, o piešimo užsiėmimus – mokytojai iš Čiurlionio menų mokyklos bei kitų piešimo studijų. „Bus ne tik užsiėmimai su svarmenimis, bet ir jogos klasė, kitų įvairesnio pobūdžio veiklų, pavyzdžiui, piešimas“, – džiaugėsi parodos kuratorė Neringa Bumblienė. Pasak jos, tai leis žmonėms patirti meną ne tik žiūrint, bet ir tiesiogiai dalyvaujant.
Kalbėdama apie parodos kūrybos procesą, N.Bumblienė nurodė, kad objektus menininkas pasiskolino iš Čiurliono menų mokyklos, juos išliejo ir taip pavertė į sporto mechanizmus. „Parodoje rasite ir siurprizų – seniau menininko sukurtų darbų, pavyzdžiui, jo draugų portretų, slieką, ateivį…“, – užsiminė ji.
Pasak N.Bumblienės, didžiausias iššūkis rengiant parodą kilo dėl finansinių bei produkcijos resursų. „Atrodo, viskas paprasta, bet reikia specifinių medžiagų, kurių Lietuvoje nėra“, – komentavo ji. Tam, kad galėtų išlieti skulptūras, menininkas turėjo maišyti gipsą su tam tikru plastiku, kuris kūrinius padarė elastingus.
Parodos atidarymo metu autorius ketina likti stebėtoju. „Kartais ateisiu pasportuoti tikrai, o atidarymą noriu patirti pats“, – šypsojosi A.Serapinas.
