Parodoje „Šaknys ir laidai“ pristatomi penki eksperimentiniai meno kūriniai, kurie žaismingai mažina atotrūkį tarp žmonių ir augalų pasaulių. Kas būtų, jei galėtume iššifruoti slaptus augalų ir grybų pokalbius? Kas atsitinka, kai augalai bendrauja per atstumą, sujungti internetu? Kas būtų, jei sukurtume mašinas, kurių vienintelis tikslas – žaisti su augalais?
„Dėl riboto mūsų juslinio suvokimo turime pasikliauti technologiniais prietaisais, kurie sugeba prisitaikyti prie lėtesnės augalo laiko skalės, jausti jo siunčiamus signalus ir tokiu būdu tarpininkauti tarp žmogaus ir augalo. Menininkai jau nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio eksperimentavo jungdami technologijas ir augalus, kurdami naujas, hibridines intelekto formas. Dėl sugebėjimo aptikti pokyčius aplinkoje augalai laikomi natūraliais jutikliais. Kartais jie net vadinami „analoginiais elektriniais kompiuteriais“ ir gali būti prilyginami labai efektyvioms skaičiavimo mašinoms. Augalai geba justi besikeičiančias aplinkos sąlygas ir greitai reaguoti siųsdami cheminius ir elektrinius signalus, taip pat perduoti informaciją dideliais atstumais“ – pasakoja K.Jankovska.
Parodos „Šaknys ir laidai“ menininkai pasitelkia technologijas, kurios leidžia pažinti augalus taip, kaip mes savo juslėmis negalime. Nyderlandų menininkės Merle Bergers kūrinys „Lingua Planta“ išverčia sudėtingą molekulinę augalų kalbą į žmonėms juntamus kvapus. Šie kvapai susiję su trimis skirtingais augalų siunčiamais komunikaciniais signalais – pritraukti, atbaidyti ir gintis. Mindaugo Gapševičiaus kūrinys „Mikorizės tinklai, arba kaip aš įsilaužiu į augalų pokalbius“ atskleidžia simbiozinį ryšį tarp augalų ir dirvožemio grybų – tam naudojamas elektroninis įrenginys, kuris cheminius augalų signalus paverčia skaitmeniniais duomenimis, juos pakeičia ir išsiunčia atgal. Švedų ir Norvegų meninio ir muzikinio dueto Lerin/Hystad kūrinys „Elektroninė flora“ pristato ambientines elektroninės muzikos kompozicijas iš augalų bioelektrinių signalų ir tokiu būdu leidžia augalų vidinius ritmus paversti girdimomis melodijomis.
Pristatomi kūriniai taip pat kelia klausimą apie augalų intelekto panaudojimą dirbtinio intelekto mokymuisi. Šiuo metu, kai, bandydami atkartoti žmogaus lygio intelektą, kuriame dirbtinį, kyla klausimas, ar galėtume panaudoti augalų kolektyvinio sprendimų priėmimo, informacijos apdorojimo ir išteklių paskirstymo metodus (pavyzdžiui, simbiotinius grybų ir augalų santykius), norėdami „pamaitinti“ duomenų ištroškusius algoritmus. Rašytojas Jamesas Bridle'as klausia, kaip atrodytų dirbtinis intelektas, sukurtas pagal miško pavyzdį.
Ispanų menininkės Maria Castellanos darbas „Kiti intelektai“ – tai internetu sujungtų augalų tinklas. Jis yra analogiškas grybų šaknų ir grybienos tinklui miškuose, tačiau sudarytas iš duomenų, algoritmų ir valdiklių. Šį kūrinį sudaro 25 skirtingose pasaulio vietose esantys augalai, o algoritmas leidžia palaikyti nuotolinį ryšį tarp jų, bei moko augalus atpažinti ir reaguoti į skirtingus dirgiklius. Slovėnų menininkės Špelos Petrič „PL'AI“ yra dirbtinio intelekto robotas, sukurtas žaisti su agurkų ūgliais. „PL'AI“ siūlo scenarijų, pagal kurį galime pradėti tapatintis su augalais kaip su savarankiškais veikėjais, kurie, kaip ir mes, bando suprasti savo aplinką ir joje tarpti.
Paroda „Šaknys ir laidai“ kviečia pažinti pasaulį, kuriame persipina šaknys ir laidai, kuriame intelektas atsiranda iš biologinių ir technologinių sistemų sąryšio. Neatsitiktinai ši paroda rengiama bendradarbiaujant su festivaliu ūmėdė.lt, kuris šiemet vyks PaPats (DIY) stovyklos formatu rugpjūčio mėnesio pradžioje. Stovykla bus įsišaknijusi, apsiraizgiusi ir atjungta (off-grid) tiek nuo elektros, tiek nuo socialinių tinklų. Kuratoriai, tyrėjai ir menininkai susibūrę keturias dienas geomorfologiniame draustinyje bandys įvairius būdus kaip kurti ir dalintis medijų menu be pagrindinio jį įjungiančio elemento – elektros. Parodos „Šaknys ir laidai“ uždarymo vakarą rugpjūčio 8 d. Vilniuje galerijoje „Atletika“ viešai auditorijai bus performatyviai pristatyti stovyklos rezultatai.
Parodą organizuoja Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga (LTMKS). LTMKS veiklas finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Parodą iš dalies remia Acción Cultural Española (AC/E), Swedish Arts Grants Committee.
