Pažaduose gyventojams – fontanas ir medžių persodinimas
Naujasis teismų pastatas bus skirtas trims institucijoms: Vilniaus apygardos, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmams ir Nacionalinei teismų administracijai.
Nacionalinės teismų administracijos vadovė Reda Molienė susitikime su bendruomene teigė, jog žvelgiant į teismų infrastruktūrą Lietuvoje dažnai tenka pavydėti užsienio valstybėms.
„Šis projektas iš esmės yra skirtas spręsti Vilniaus apygardos teismo problemoms. Šis teismas, drįstu sakyti, yra kertinis teismas Vilniuje, nagrinėjantis svarbiausias, rezonansines bylas. Deja, šio teismo proceso dalyviai čia neturi jokių sąlygų, kurios turėtų būti civilizuotoje valstybėje.
Pirmiausia kalbu apie teismų posėdžių sales, kurios yra taip išplanuotos dėl objektyvių priežasčių – šis teismas įsikūrė buvusiame KGB pastate. Nukentėjusieji dažnai sėdi pusantro metro atstumu nuo kaltinamųjų. Nelinkim niekam susidurti su tuo, bet tie žmonės, kurie susidūrė, puikiai žino, ką tai reiškia. Projektas yra skirtas spręsti šią problemą. Pastatas yra kritinės būklės, apie tai kalbam jau antrą dešimtmetį ir situacija kasmet vis blogėja“, – kalbėjo D.Molienė.
Ji taip pat skeptiškai vertino vėliau pasigirdusius miestiečių siūlymus teismų pastatą statyti nuošalesniame rajone: „Teismai yra ne pakrašty. <...> Dabartinis teismas yra pačioje miesto širdy.“
Įmonės „Cloud architektai“ vadovas ir projekto vadovas Antanas Dagelis priminė, jog būsimojo pastato plotas – 20 500 kv. m., čia bus įkurta 430 darbo vietų, personalo transportui skirtos 135 vietos (3,7 tūks. kv. m. plotas).
Pirmame pastato aukšte numatytos civilinių bylų ir baudžiamųjų bylų salės, antrame – baudžiamųjų bylų ir konferencijų salės, trečiame–penktame – administracinės patalpos Vilniaus apygardos teismui, šeštame – septintame – Nacionalinės teismų administracijos ir Vilniaus regiono apylinkės teismų, aštuntame – techninės patalpos.
Pasak A.Dagelio, 2007 m. Vilniaus savivaldybė patvirtino bendrąjį planą, 2009 m. – detalųjį planą, kuriame buvo nustatyta, jog aukštingumas negali viršyti 35 metrų, o užstatymo tankumas – 60 proc. Rengiant detalųjį planą taip pat atlikta sprendinių aplinkos vertinimo ataskaita: oro teršalų ir triukšmo lygio skaičiavimai. Sklypas teismų pastatui buvo skirtas 2011 m.
A.Dagelis taip pat tvirtino, jog pastatas nebus aptvertas tvora, o dalį medžių, dėl kurių kirtimo nuogąstauja bendruomenė, bus galima persodinti. Pasak jo, išliks ir greta esančios vaikų žaidimų aikštelės.
Projekto autoriai taip pat siūlė viešojoje erdvėje įrengti fontaną vilniečiams, tačiau šis siūlymas nesulaukė pozityvios reakcijos – susirinkusieji teigė norintys išsaugoti šiuo metu egzistuojančią žaliąją zoną, o ne turėti fontaną prie nenorimo pastato.
Prieš statybas pasirašė beveik 500 gyventojų
Žirmūnų bendruomenės atstovė Ingrida Tatolytė susitikime perskaitė rugsėjo 3 d. išsiųstą, Vilniaus miesto savivaldybei, Seimui, Aplinkos ministerijai, Finansų ministerijai ir kitoms institucijoms adresuotą kreipimąsi, kuriame teigiama, jog Šeimyniškių, Tuskulėnų ir Žirmūnų bei aplinkinių rajonų gyventojų bendruomenės nepritaria naujo teismų pastato statybai – kreipimąsi pasirašė 493 gyventojai.
Jame nurodoma, jog statybos iš gyventojų atima žalią visuomeninės paskirties sklypą, kuriame aktyviai laiką leidžia vaikai ir senjorai, gyventojai vedžioja savo augintinius. Bendruomenės nerimauja, jog realizavus projektą pablogės gyventojų sveikata ir gyvenimo kokybė, nes padidės triukšmo lygis ir oro tarša.
Gyventojai taip pat neteks nemokamos automobilių stovėjimo aikštelės, o įrengus papildomą lėtėjimo juostą Šeimyniškių g., tikėtina, padaugės transporto spūsčių. Atkreipiamas dėmesys, kad sunkės prieiga prie viešojo transporto, nes planuojama perkelti autobusų stotelę, taip, gyventojų nuomone, ypač pabloginant vyresnio amžiaus gyventojų susisiekimo galimybes.
Kreipimąsi pasirašiusieji taip pat nuogąstauja, jog naujai planuojamas statinys savo tūriu ir aukštingumu sumažins natūralų apšvietimą aplinkiniams namams ir želdiniams, o dalį medžių, įgyvendinant projektą, ketinama nukirsti.
Ypač daug dėmesio kreipimesi skiriama viešinimo spragoms. Pasak jį pasirašiusiųjų, projekto viešinimas buvo nepakankamas, o informacijos sklaida ribota: teigiama, jog projekto pristatymas vyko tik internetinėje erdvėje, kai didelė dalis aplinkinių namų gyventojų yra senyvo amžiaus ir internetu nesinaudoja, taip pat pabrėžiama, kad pasirinktas nepatogus susitikimo su bendruomene laikas bei vieta (rugsėjo 3 d. 17 val. „Cloud architektai“ biure, įsikūrusiame Konstitucijos pr.)
„Bendruomenė tai mato kaip nenorą atsižvelgti į jos poreikius ir mano, kad tokiu būdu pažeidžiamas Orhuso konvencijos 1 straipsnis, užtikrinantis „teisę visuomenei dalyvauti priimant sprendimus <...>, kad būtų apsaugota kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisė gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje“, – rašoma kreipimesi.
Komentuodamas pastabas dėl viešinimo A.Dagelis teigė: „Visuomenės informavimas vyksta pagal įstatymo numatytą tvarką. Visą informaciją pateikėme per „InfoStatybą“ ir savivaldybę, jie privalo [ją paskelbti] bent 14 d. prieš viešą svarstymą.“
Jo teigimu, sklype taip pat buvo pastatytas ir informacinis stendas, bet po dviejų trijų dienų jis buvo suniokotas. Pasak jo, informacija taip pat buvo pateikta ir prie gyvenamųjų namų laiptinių, nors to daryti projekto autorių įstatymas ir neįpareigoja.
Nemažos dalies bendruomenės atstovų išsakytų pastabų projekto autoriai ir savivaldybės atstovai pakomentuoti negalėjo, nes aktyviai savo pozicijas reiškiantys miestiečiai tam nesuteikė progos.
J.Markevičienė: projekto viešinimą turi organizuoti valdžios institucijos
Kultūrologė, paveldo apsaugos ekspertė ir ICOMOS narė Jūratė Markevičienė susitikime priminė, jog pagal Orhuso konvenciją viešus pristatymus privalo organizuoti valdžios institucijos. Pasak jos, Lietuva dėl to jau turėjo nemalonumų – vystytojai, architektai gali pristatyti savo projektus, tačiau tai nėra laikoma oficialiu viešinimu.
„Norėčiau pamatyti [projekto] vizualizacijų nuo Gedimino kalno ir į Gedimino kalną, kadangi tai yra Vilniaus senamiesčio apsaugos zona, tai yra pasaulio paveldo vietovė. Tai ypač susiję su blizgiom fasado medžiagom. Norėčiau priminti, jog kai pernai buvo atvykusi UNESCO Pasaulio paveldo komisija, įvertino Libeskindo pastatą ir Misionierių bažnyčią. Ir dėl Libeskindo pastato turėjo būtent šitą pastabą, siūlė kiek įmanoma mažinti blizgius paviršius.“
Kaip skelbta anksčiau, apie 361 tūkst. eurų vertės naujo pastato projektavimo užsakymą „Cloud architektai“ ir „Viltekta“ gavo sausį. Tuomet konkurso skelbime nurodyta, kad statybos darbus planuota pradėti šių metų antrą pusmetį.
Skelbiant architektūros konkursą pabrėžta, kad komplekso architektūra turi atspindėti teisinės sistemos reikšmę visuomenei, būti įspūdinga, moderni, pabrėžianti teismų, kaip teisingumą vykdančių institucijų, išskirtinumą.
Pastatą ketinama statyti valstybės lėšomis. Į statybas planuojama investuoti 23–28 mln. eurų.
