Tarptautiniu mastu žinomas „Rupert“ veikia nuo 2012-ųjų metų. Čia užaugo tokie garsūs menininkai, atstovavę Lietuvai Venecijos bienalėje, kaip Robertas Narkus, Julijonas Urbonas, Augustas Serapinas. Taip pat „Rupert“ veikloje dalyvavo kuratorė Milda Dainovskytė, Lina Lapelytė ir kiti.
Iki šiol centras suteikė sąlygas tobulėti daugiau kaip 300 kūrėjų. Dar daugiau skaičiuojama užsienio mentorių, paskaitų pranešėjų ir kviestinių meninink(i)ų vizitų, su kurių pagalba Vilniaus ir Lietuvos auditorijai buvo pristatytos naujos šiuolaikinės kultūros idėjos, procesai ir kūriniai.
Anot Nacionalinės dailės galerijos direktorės ir „Rupert“ tarybos narės Lolitos Jablonskienės, „paskutiniojo dešimtmečio menininkų (ir net kuratorių) karta, sudaranti dabarties Lietuvos šiuolaikinio meno branduolį, reprezentuojanti ją pasaulyje, didžia dalimi išaugo „Rupert“ ar bent „Rupert“ sukurtoje ir palaikomoje bendruomenėje“.
Kodėl „Rupert“ nėra laikomas strategine organizacija?
Paklausus, kokie LKT ekspertų komentarai buvo pateikti, „Rupert“ vadovė Viktorija Šiaulytė juos įvardyti atsisakė: „Nemanau, kad ši informacija yra viešam komentavimui.“
Visgi, pranešime spaudai esama nuorodos į vieną pagrindinių LKT ekspertų užduotų klausimų – „kaip ši nišinei esamų ir būsimų meno profesionalų auditorijai skirta centro veikla prisideda prie Lietuvos kultūros lauko auginimo?“
„Galima daryti prielaidą, kad ekspertai nerado atsakymo į šį klausimą. Bet mes norime parodyti, kad mūsų veikla, besitęsianti virš 12 metų, daro poveikį ne tik Lietuvos kūrėjams, bet ir juos suformavo“, – 15min komentavo V.Šiaulytė.
Tai, kad finansavimo kultūros institucijos negauna, yra dažna situacija Lietuvoje, kodėl šį kartą „Rupert“ nusprendė tai paviešinti?
„Nesutinkame su anksčiau išsakyta prielaida ir norime parodyti, kad „Rupert“ poveikis yra esminis ir ilgalaikis. Jis reikalauja kruopštaus komandos atsidavimo“, – teigė „Rupert“ vadovė.
V.Šiaulytė patikino, kad jos vadovaujama organizacija visada ieško alternatyvių finansavimo šaltinių: „Nėra taip, kad esame 100 proc. priklausomi nuo LKT, tačiau kyla klausimas, kodėl „Rupert“ nėra laikomas strategine organizacija. Tai yra klausimas apie visuomeninį interesą, tai, kaip skirstomi viešieji pinigai kultūrai ir kokios kultūrinės ekosistemos reikia Lietuvoje.“
Su kokiais iššūkiais teks susidurti „Rupert“? „Labai svarbu užtikrinti teisingą atlygį tiek komandai, tiek kūrėjams, su kuriais dirbame, bei veiklų tęstinumą ir organizacijos augimą. Neturint strateginio finansavimo čia kils didelis iššūkis“, – sakė V.Šiaulytė.
„Dabar priklausysime nuo projektinio finansavimo“, – pridūrė ji.
Negavo 50 proc. organizacijų
Pati LKT dėl duomenų apsaugos negali viešinti strateginio finansavimo išvadų, tačiau įstaigos vadovė patikslino, kad jo šįmet negavo 50 proc. organizacijų. Tuo metu standartinis sėkmės procentas, pašnekovės teigimu, yra 33–35 proc.
„Tai labai geras procentas, nes kituose ypač intensyviuose konkursuose finansuojamas kas ketvirtas projektas“, – komentavo LKT vadovė.
Apskritai LKT sulaukė 28 paraiškų, kuriose, anot A.Pakarklytės, grūmėsi tik „pačios stipriausios organizacijos“.
