„Įsivaizduokite, kad kuris nors iš daugybės galimų apokalipsės scenarijų iš tiesų įvyksta, ir Žemės planetoje vietos žmonėms nebelieka. Didžiosios valstybės jau turi išsigelbėjimo planus, todėl Marso ar Mėnulio kolonizavimas ar kriogeninis žmogaus užšaldymas tampa ne teoriniais pasvarstymais, o šiuo metu realiai vykdomais procesais.
O ko apokaliptinio scenarijaus atveju galėtų imtis Lietuva ir kitos mažesnės valstybės? Rimtos kosminės programos išplėtoti veikiausiai nepavyks, bet galbūt pakankamai ambicingas tikslas būtų sukurti žmonių monumentą žmonijai?“– rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Menininkas ir tyrėjas Julijonas Urbonas teikia tokį pasiūlymą: „Jei imtume ir žmonių kūnus katapultuotume į tam tikrą vietą kosmose – Lagranžo tašką, kuriame jie taptų medžiaga naujos planetos formavimuisi?“ Ilgainiui, po milijono ar milijardų metų, susisluoksniavusi biomasė leistų vykti unikaliems termodinaminiams ir biocheminiams procesams, kurie arba suformuotų naują planetą, arba evoliucionuotų į vieną naują didžiulę kosminę būtybę ar bent monumentą-fosiliją žmonijai.
„Planeta iš žmonių“ yra dirbtinės planetos, suformuotos iš žmonių, meninė ir mokslinė galimybių studija. J.Urbonas šiame projekte svarsto apie kosminės erdvės apgyvendinimo bei kūrimo galimybes ir parodos lankytojams siūlo sudalyvauti moksliškai pagrįstoje meninėje spekuliacijoje apie tai, kaip judėtų ir jungtųsi kosmoso erdvėje pakibę kūnai bei kokius estetinius, etinius ir mokslinius klausimus aktualizuotų šios planetos kūrimas.
Atidarymo metu ir tam tikromis parodos dienomis kompozitorė Gailė Griciūtė besisukančiu fortepijonu akompanuos šiai savotiškai kosminei choreografijai. Originali šios kompozicijos versija anksčiau buvo pristatyta J.Urbono režisuotoje operoje „Honey, Moon!“, kurioje svarstyta, kaip operos žanras galėtų būti įgyvendinamas kosmose ar tiesiog kitoje planetoje. Muzikinė operos medžiaga bus dekonstruota į fragmentus ir iš jų sudėliotos naujos jungtys, paliekant galimybę keisti muzikos eigą gyvo performanso metu, pasiduodant judesio ir erdvės akustikos įtakai.
Kosminis dizainas ir architektūra: Julijonas Urbonas
Astrofizika: Vidas Dobrovolskas
3D simuliacija, programavimas, animacija: Pointer* Studio, Ignas Pavliukevičius
Grafinis dizainas: Pointer* Studio
Muzika: Gailė Griciūtė
Kostiumo dizainas: formuniform
Elektronika: Dmitrij Snegin
Pramoninė automatika: Vladas Kaškonas
Techninė pagalba, gamyba: Paulius Vitkauskas
Projekto koordinavimas: galerija „Vartai“
J.Urbonas yra menininkas, dizaineris, mokslininkas, inžinierius bei Vilniaus dailės akademijos meno prorektorius ir docentas. Pastarojo dešimtmečio menininko kūryba, jungianti kritinio dizaino, atrakcionų parkų inžinerijos, performatyvios architektūros, kinetinio meno, mokslinės fantastikos, choreografijos ir operos sritis, telkėsi į įvairius kritinius įrankius, skirtus įveikti gravitacijos jėgą – nuo mirtinų „linksmųjų kalnelių“ iki dirbtinės planetos iš žmonių kūnų. Šiais projektais autorius įtvirtina jo paties išplėtotą ir įvardytą gravitacinę estetiką – meninę prieigą, pasitelkiančią gravitacinę manipuliaciją kurti kraštutinių kūno ir vaizduotės būsenų patirtis.
J.Urbono kūryba įvertinta daugybe apdovanojimų, tarp jų 2010 m. konkurso „Prix Ars Electronica“ apdovanojimu už išskirtinumą interaktyvaus meno srityje. Jo projektai įtraukti į privačius ir muziejinius meno rinkinius, pavyzdžiui, Karlsrūhės mieste įsikūrusio Meno ir medijų centro (ZKM) kolekciją.
