„2018-ieji bus ypatingi ir Lietuvai, švęsiančiai Valstybės atkūrimo šimtmetį, ir mūsų bendrovei, kuri taip pat minės 100 metų gyvavimo sukaktį. Įsitrauksime į visai Lietuvai svarbios istorinės sukakties minėjimą, kviesime žmones prisijungti prie įvairių iniciatyvų, bursiančių bendruomenes, ir dalinsimės viena didele žinia: atkurtai Valstybei jau šimtas metų!
Šiandien į Kauno centrinį paštą, o netrukus ir kitų mažesnių Lietuvos miestų gyventojus pakviesime iš arčiau pasižiūrėti į unikalų paveikslą – iš mažų dalelių – pašto ženklų – sudėtą vieno iš svarbiausių ir iškiliausių mūsų Valstybės kūrėjų dr. J.Basanavičiaus atvaizdą. Džiaugiamės, kad iš pašto ženklų „atgimęs“ tautos patriarchas pradėjo kelionę po šimtametę moderniąją Lietuvą“, – renginyje kalbėjo Lietuvos pašto Tinklo direktorė Inga Dundulienė.
Iš Vilniaus į Kauną atkeliavusi pašto ženklų mozaika vėliau pasuks Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Klaipėdos, Telšių, Šiaulių, Panevėžio, Utenos kryptimis. Tai – viena iš Valstybės atkūrimo šimtmečiui bei 2018-aisiais minėsimo Lietuvos pašto gyvavimo 100 metų sukakčiai skirtų iniciatyvų.
Atkurtosios Lietuvos valstybės šimtmečio proga Lietuvos paštas jau yra paskelbęs piešinių konkursą vaikams ir moksleiviams sukurti proginius atvirlaiškius, šie 2018-aisiais bus nemokamai dalijami didžiuosiuose šalies paštuose. Be to, svarbiems Lietuvos istorijos įvykiams, žymintiems kelią į Nepriklausomybę ir modernios valstybės kūrimą, įamžinti bus leidžiami pašto ženklai, vyks filatelinės parodos ir kiti renginiai.
Atsisveikinimas su lito nominalo pašto ženklais virto rekordu
Mozaika iš galioti nustojusių ir iš apyvartos išimtų lito nominalo pašto ženklų buvo sukurta pernai. Šitaip tąsyk kūrybiškai atsisveikinta su daugiau nei du dešimtmečius leistais „litiniais“ pašto ženklais, kuriuos pakeitė euro nominalo pašto ženklai. Šį neįprastą paveikslą sukūrė dailininkė J.Vaitkutė. Jaunoji menininkė, visą pasaulį stebinanti savo unikaliais kūriniais iš maisto produktų ir kitų netikėčiausių daiktų bei medžiagų, šįkart kūrybai pasitelkė pašto ženklus.
„Anksčiau esu kūrusi paveikslų iš duonos ir kitų maisto produktų, šiemet Lietuvos Tarybos narius, kurie paskelbė Nepriklausomybės Aktą, teko „nubarstyti“ iš daugiau nei 50 kilogramų lietuviškos žemės. Pašto ženklai kaip kūrybinė medžiaga pasirodė įdomi savo spalvingumu, tačiau dar niekad nebuvau mačiusi tokios galybės pašto ženklų vienoje vietoje.
Kurdama šį paveikslą vis prisimindavau smagią vaikystės išdaigą... Būdama maža sykį spintoje radau tėčio kolekcinį pašto ženklų albumą ir spalvotus lipnius popierėlius suklijavau ant popieriaus. Žinoma, tąsyk gavau barti, o dabar – pasinėriau į kūrybos procesą, kuris buvo tam tikra meditacija“, – pasakojo menininkė J.Vaitkutė.
Rekordus fiksuojanti agentūra „Factum“ neseniai pripažino, kad iš daugiau nei 10 tūkst. pašto ženklų suklijuotas dr. J.Basanavičiaus portretas yra didžiausia pašto ženklų mozaika.
Kūrybinga jungtis tarp šiandienos ir tarpukario Lietuvos
Renginyje dalyvavęs filatelistas ir Pašto mokos ženklų leidybos komisijos narys prof. Liudas Mažylis sakė, kad buvusios nacionalinės valiutos – lito – nominalo pašto ženklų kūrybinga transformacija yra ne tik originalus, bet ir prasmingas dialogo mezgimas tarp nūdienos ir tarpukario Lietuvos.
„Neabejotina, kad dr. J.Basanavičius yra viena ryškiausių XIX a. tautinio atgimimo asmenybių. Tai – lietuvybės „ikona“, kurios aktualumas jaučiamas jau 100 metų. Epochos keičiasi, todėl randasi ir naujų formų kalbėti apie svarbius dalykus.
Džiugina, kad netrukus šimtmetį švęsiančios Valstybės bendraamžis Lietuvos paštas puoselėja savo misiją burti žmones per laiškus, atvirlaiškius, pašto ženklus ir net jų modifikacijas. Tai – prasminga ir reikalinga veikla!“ – sakė prof. L.Mažylis.