Suprasti akimirksniu
- Kas? Jolanta Kyzikaitė
- Gimimo metai: 1980 m.
- Studijos: nuo 2012 m. tapybos doktorantūros studijos Vilniaus dailės akademijoje.
- Dėsto tapybą Vilniaus dailės akademijoje.
- Tarptautinio konkurso „Jaunojo tapytojo prizas‘10“ pirmosios vietos laimėtoja.
- Temos: kasdienybės realijos (emigracija, ligos, virtualybė) žmonių santykiai, vaikai ir tėvai.
- Ką galvoja apie meną? „Mene žiūrovui nėra kur klysti, jis gali laisvai interpretuoti.“
Ji tapo tai, ką mato. „Štai sėdi dukterys, žiūri filmukus apie kokias nors Barbes, o per pertraukas televizija rodo visokių nevaikiškų laidų ir skandalingų žinių anonsus.
Vaikai pasižiūri ir klausia: „Mama, kiek tas dėdė nužudė vaikų?“ Tenka atsakyti ir į tokius klausimus. Vaikai viską girdi ir įsimena, nors suaugusiesiems atrodo, kad reklama – tik įkyrus foninis triukšmas. Norisi tai pakomentuoti kūryboje“ – sako menininkė ir dviejų vaikų mama.
Kyzikaitės kūrybos temos sukasi apie kasdienybės realijas: vaikų auginimą, ligas, laisvalaikį, tikras ir įsivaizduojamas grėsmes. Pavyzdžiui, Jaunojo tapytojo prizo pirmą vietą autorė pelnė už darbą, kurį inspiravo skandalingai pagarsėjęs siūlymas darželiuose sekti pasaką apie 2, vienas kitą įsimylėjusius, princus.
Kyzikaitės kūrybos temos sukasi apie kasdienybės realijas: vaikų auginimą, ligas, laisvalaikį, tikras ir įsivaizduojamas grėsmes.
Menininkė pripažįsta, jog buvimas mama priminė gyvenimo dėsnius: „Grįžau į savo vaikystės prisiminimus, prisimenu, kas man buvo tada svarbu. Kad ir žaidimo aikštelių nuoskaudas, atimtus žaislus, o jeigu pažeidi taisykles, esi baudžiamas – su tavimi nebendrauja. Bet pagalvoju, juk ir dabar tas pats vyksta. Jeigu nesilaikai tam tikrų taisyklių, tave labai gražiai, gal ne taip akivaizdžiai kaip vaikystėje, išstums iš žaidimų lauko.“
Menininkei rūpi ir mamos vaidmens derinimas su kūrėjos siekiais. Laimėjusi kelialapį į kūrybinę rezidenciją Vienoje, ji keletą mėnesių praleido be savo dukrų. Taip gimė paveikslai apie gyvenimą emigracijoje, kai vienintelis ryšio su artimaisiais išsaugojimo būdas – virtualūs pokalbiai.
Plakatinė menininkės kūrybos stilistika susiklostė taip pat mąstant apie virtualybę ir ekraną. Kontūravimas linijomis priartina jos darbus prie komiksų. Virtualus santykis, žvilgsnis į realybę pro mobiliojo kamerą menininkei siejasi su šiuolaikinio žmogaus emociniu atbukimu, o galbūt ir mėginimu pasislėpti už saugaus ir neįpareigojančio ekrano.
Paveiksle „Laikinas išvykimas“ (2010) ji nutapė mašinoje sėdinčių vaikų ketveriukę. Jie atrodo gana smagiai nusiteikę, tačiau kažkas čia negerai. Mašinoje nėra nei vieno suaugusiojo. Matome, jog vaikus kažkas stebi pro mobiliojo kamerą. Ir kyla intriga, kas tas nežinomas stebėtojas – ar tai kas nors iš vaikų tėvų, o gal saldainių siūlantis maniakas?
Virtualus santykis, žvilgsnis į realybę pro mobiliojo kamerą menininkei siejasi su šiuolaikinio žmogaus emociniu atbukimu, o galbūt ir mėginimu pasislėpti už saugaus ir neįpareigojančio ekrano.
MMC – tai šiuo metu besikuriantis naujas meno muziejus, kuris įsikurs Vilniuje, buvusio Lietuvos kino teatro vietoje. Iki atidarymo (2018 m.) MMC veikia kaip „muziejus be sienų“, įgyvendindamas visuomenei ir miesto svečiams atvirus kultūrinius projektus („Literatų gatvė“, „Vilniaus kalbančios skulptūros“), leisdamas meno edukacijai skirtas knygas.
Būsimo muziejaus pagrindą sudaro nuosekliai kaupiama Lietuvos meno nuo 1960-ųjų iki šių dienų kolekcija. Šiuo metu joje yra virš 4000 tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros, videomeno kūrinių, kuriuos sukūrė ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje pripažinti menininkai. 15min kultūros rubrikoje kas savaitę supažindinsime su išskirtinio dėmesio nusipelniusiais kolekcijos autoriais ir jų kūriniais.
Daugiau: www.mmcentras.lt
