Nenuostabu, kad dizainerės magistro baigiamasis darbas – drabužių kolekcija Dėvimi žaislai“ gavo aukščiausią komisijos apdovanojimą „Jaunojo dizainerio prizas 2022” konkurse, dizaino tyrimų kategorijoje ir buvo eksponuojamas VDA parodų salėje „Titanikas”.
Emos kuriami drabužiai tyrinėja transformuojamo rūbo mados tendencijas. Dirbdama prie savo produkto ir matydama, kaip žmonės jį naudoja, E.Milašauskytė pastebėjo, kad drabužio transformacija atlieka labiau emocinę nei utilitarinę funkciją.
Norėdama suprasti kaip žmogus per kūrybišką drabužių naudojimą sukuria emocinį santykį su savo asmeniniu rūbu, dizainerė savo kolekcijoje „Dėvimi žaislai“ bando įdiegti ir išanalizuoti žaidimo principo teoriją . Dizaino kūrybinio proceso pritaikymas sprendžiant tekstilės pertekliaus problemą Ema Milašauskytė teigia, kad jos kolekcijos problematika yra glaudžiai susijusi su tekstilės pertekliaus problema ir neatsakinga ,,švaistymo“ kultūra.
Kurdama dizainerė bando atsakyti į probleminį klausimą – kaip žaidimo procesas praplėstų rūbo dėvėjimo ciklą? Kūrėja laikosi nuomonės, kad šiuolaikinio dizainerio misija yra ne tik kurti tai, kas nauja, bet ir naudojantis dizaino specialybės teikiamais įrankiais bandyti atgaivinti senus daiktus, kurie yra pabodę, neatlieka savo funkcijos ar yra emociškai pasenę. Kolekcijoje analizuojama kaip kuriamas rūbas gali būti kuo ilgaamžiškesnis.
E.Milašauskytė dirbo su jau turimais drabužiais, pavyzdžiui, klasikiniais marškiniais – bandė kurti naujus jų vilkėjimo būdus, dėvėti juos ne taip, kaip įprasta, naudojant sagas ir kilpas sujungti dvejus, trejus marškinius į vienus. Dizainerės tikslas paskatinti žmogų drabužį suvokti ne kaip statišką objektą, bet kaip priemonę ar medžiagą kurti.
Kūrėja teigia: „Bandžiau suvokti, kuo drabužis gali tapti, kaip pakeisti požiūrį į rūbą tam, kad keistųsi jo nešiojimas ir būtų sukuriamas stipresnis emocinis ryšys su daiktu.” Šiuolaikinio dizainerio reikšmė pasaulyje Magistrinio darbo tyrime autorė plačiai analizavo šiuolaikinio dizainerio reikšmę pasaulyje, kuris jau yra visko pertekęs.
Anot dizainerės: “Tai buvo įdomus procesas, privertęs justi demotyvaciją, beprasmybę, norą pasitraukti ir nebekurti fizinių daiktų, kurie anksčiau ar vėliau vis tiek bus išmesti.” E.Milašauskytė nusprendė, kad jei aiškiai suvoki problemą ir turi idėjų, kaip ją spręsti, privalai bent pabandyti, pasitraukimas nėra išeitis.
Suprasdama, kad „Efukum” produktas yra gana išskirtinis dėvėjimo požiūriu, dizainerė eina ta linkme ir pozicionuodama prekės ženklą. Savo darbe kūrėja rėmėsi Victoro Papaneko knygomis ,,The Green Imperative“ ir ,,Design for the Real World“.
Papaneko teigia, kad dizaineriai turėtų labiau susikoncentruoti į tyrimus, analizę ir bandyti kurti išskirtinį produktą, kuris tenkintų tegul ir mažos auditorijos reikmes, tačiau būtų jai reikalingas ir norimas. Taip būtų kuriamas platus spektras produktų, kurie tenkintų pačių įvairiausių žmonių, o ne (kaip dažniausiai yra įprasta) gamintojo ar kūrėjo asmeninius arba finansinius poreikius.
Šioje perspektyvoje prekės ženklo mažumas yra suvokiamas kaip išskirtinis konkurencinis pranašumas. Tai paskatino dizainerę drąsiau eiti savo individualiu keliu ir tęsti emocinio ryšio kūrimą su rūbu.
Emos Milašauskytės ir kitus konkurso „Jaunojo dizainerio prizas 2022” darbus galite rasti oficialiame projekto tinklalapyje.
Dizainerės kuriamą mados ženklą „Efukum” galite sekti jo puslapyje.
Konkurso organizatorius: Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centras Konkursą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba Konkurso partneriai: 15min, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, žurnalas „Centras“, SUN365 Konkurso rėmėjas: „Nordcurrent“
