Praplėsti suvokimo ribas
Jaunajai dizainerei šie metai pirmieji VDA – E. Kanarskaitė mokėsi išlyginamosiose studijose, o jos grafinio dizaino bakalauro baigiamasis darbas, kuriam vadovavo docentas Marius Žalneravičius, pelnė jai 2021 m. „Jaunojo dizainerio prizo“ pagrindinį apdovanojimą.
Baigiamajam darbui dizainerė pasirinko sapnų pasaulio tematiką. Siekdama praplėsti suvokimo ribas, grafikos dizainerė įkvėpimo ieškojo skirtinguose šaltiniuose. „Inspiracijos vizualiniams sprendimams sėmiausi iš Maurits Cornelis Escher, Andrei Tarkovsky kinematografijos ir konceptualių sprendimų, jugoslavų senosios iliustracijos bei tokių menininkų kaip James Turrell, Olafur Eliasson, valdančių šviesos ir erdvės medijas. Taip pat daug įtakos konceptualiems sprendimams turėjo ir sapnų (psichoanalizės) teoretikai – Sigmund Freud, Carl Jung bei semiotikas Juri Lotman“, – pasakoja E.Kanarskaitė.
Vėliau dizainerė atliko kokybinį tyrimą, mėnesį stebėdama savo sapnus ir vykdė apklausą socialiniuose tinkluose. Atlikdama tyrimą E.Kanarskaitė taip pat konsultavosi su psichoteraupeute. Susisteminusi ir išanalizavusi gautus rezultatus, menininkė išskyrė šešis sapnų tipus: pasiklysti, apsinuoginti, kariauti, persekioti, pakilti ir mirti. „Nors tokie sapnai persekioja nemažai žmonių, tačiau jų interpretavimas ir suvokimas turėtų išlikti kiekvienam individualus, todėl savo darbe palieku daug laisvės pačiam žiūrovui išsiaiškinti, ką reiškia vaizduojami sapnai“, – įžvalgomis dalijasi dizainerė.
Sapno pojūtis praturtintoje realybėje
Sapnų pasaulį E.Kanarskaitė susiejo su praturtintos realybės (angl. augmented reality) programėlės veikimo principu, kai vaizdų plika akimi negali pamatyti, tačiau įsijungęs programėlę žiūrovas mato tai, ko iš tiesų nėra.
Anot grafikos dizainerės, vizualumo sąvoka neatsiejama nuo sapno reiškinio, todėl ji stengėsi visa tai perteikti interaktyvioje instaliacijoje „Pasilikti veidrodyje“. Žiūrovui įžengus į tamsią erdvę, jį pasitinka atmosferiniai garsai ir ore kabantis stalas, kviečiantis susitikti su savo baimėmis, persekiojančiomis sapnuose. Erdvėje naudojamas ultra violetinės šviesos filtras dar labiau sustiprina nerealumo būseną ir leidžia žiūrovui pasijusti tarsi sapne. Tokioje šviesoje sunkiau ilgai išbūti, greičiau pavargsta akys. Tipografiniai elementai instaliacijoje beveik neegzistuoja, nes ir sapne bandant skaityti tekstą jis susilieja.
Ant kabančio keturių metrų stalo patiesta staltiesė vaizduoja šešis gausiai grafiniais elementais iliustruotus sapnus. Iliustracijose atspindimi žmonės neturi galvų, jų proporcijos netobulos, aplinkos vaizdavime erdvė praranda nusistovėjusį suvokimą. Kūrinį papildančioje praturtintos realybės programėlėje žiūrovas mato krentančias grindis, persekiojančias akis, vandenį, dykumą, keistų formų žmones ar daiktus. „Visi šie tarpusavyje nederantys objektai kuria sapniškumo būseną, nes sapne juk gali nutikti bet kas“, – apie kūrinį pasakoja autorė.
Erdvės simuliacijai perteikti instaliacijoje papildomai naudojami veidrodžiai, simbolizuojantys portalą į mūsų vidinį pasaulį. „Veidrodis priskiriamas vienai seniausių archetipų grupei ir išsiskiria savo misticizmu. Miego būsenoje praleidžiame trečdalį savo gyvenimo laiko. Smegenys tęsia funkcionavimą ir jose pradedami generuoti neapibrėžti vaizdiniai: fragmentai iš gyvenimo, įvairūs daiktai, simboliai, žmonės, akimirkos, kuriuose lengvai galime pasiklysti“, – apie veidrodžių simboliką pasakoja menininkė.
Žingsnis į sapną
„Vaizdu perteikiu sapnų informaciją ir kuriu interaktyvumą. Tai labai svarbu norint perteikti emocijas ir pritraukti žiūrovą, kurio šiandien jau taip lengvai nenustebinsi“, – įsitikinusi konkurso „Jaunojo dizainerio prizas“ laureatė E.Kanarskaitė. Pamatyti grafikos dizainerės interaktyvią instaliaciją „Pasilikti veidrodyje“ galima iki liepos 31 d. VDA parodų salių „Titanikas“ I aukšte vykstančioje konkurso „Jaunojo dizainerio prizas 2021“ parodoje.
