Kartu tai ir artimos bičiulystės išraiška rašytojai ir dailininkei Jurgai Ivanauskaitei, kurios šešiasdešimtmetis buvo minimas vos prieš kelias savaites. J.Ivanauskaitės – aktyvios Tibeto rėmėjos piešinių personažai kaip tik ir atgyja šioje kompozicijoje, įprasmindami tiek pačios rašytojos kūrybinę bei pilietinę veiklą, tiek ir simboliškai įkūnydami kiekvieno žmogaus gyvenimo ir mirties ratą.
Dailininkės J.Užkurnytės teigimu, Tibeto tema jai yra neatsiejama nuo J.Ivanauskaitės asmenybės, jos knygų ir visuomeninės veiklos, todėl labai natūraliai ir sienų tapybos Tibeto skvere pagrindiniais motyvais ji pasirinko J.Ivanauskaitės piešinių personažus.
„Daugiau nei prieš du dešimtmečius atradau J.Ivanauskaitės knygas, skirtas Tibetui. Godžiai tuomet skaičiau jas, tokiu būdu pažindama šios tolimos kultūros unikalumą ir tai, kas iki tol man buvo visiškai svetima ir nežinoma. Tibeto okupacija ir iš to kilusi kinų vykdyto teroro, etninio valymo, budistinių šventyklų bei vienuolynų griovimo, kultūros ir kalbos draudimo istorija man priminė tai, ką dar visai neseniai per penkis sovietmečio dešimtmečius mes buvome išgyvenę čia, Lietuvoje. Solidarumo jausmas ir vidinė būtinybė stovėti tibetiečių pusėje, mane ir atvedė į Tibeto rėmėjų gretas“, – pasakojo dailininkė J.Užkurnytė.
Vieną dieną tiesiog gatvėje užkalbinusi rašytoją J.Ivanauskaitę, J.Užkurnytė ilgainiui tapo artima jos draugė, o bičiulių kompanijoje jos net buvo vadinamos dviem Jurgomis – mažąja ir didžiąja.
„Jurga tapo mano geriausia drauge, o jos netektis, nors praėjo jau nemažai laiko, iki šiol yra labai skausminga ir jos negali niekas atstoti. Štai kodėl sienų tapybos kompoziciją „Prieglobsčio link“, kūriau ne iš savo vaizduotės, bet per Jurgos darbus, tokiu būdu įprasmindama mudviejų bičiulystę, taip pat ir jos aktyvią veiklą Tibeto labui“, – teigė J.Užkurnytė.
Sienų tapybai Tibeto skvere dailininkė panaudojo personažus iš skirtingų J.Ivanauskaitės paveikslų.
Sienų tapybai Tibeto skvere dailininkė panaudojo personažus iš skirtingų J.Ivanauskaitės paveikslų: čia ir Tibeto vienuoliai, paukščiai bei gėlės, katė ir šuo, laiveliai ir medis Himalajų kalnų fone.
Pasak dailininkės, aštuoniabriaunio pastato, kurį galima apeiti ratu, išsidėstymas padiktavo ir pagrindinę šio kūrinio mintį – universalią gyvenimo, kaip rato, simboliką.
„Ant vienos pastato sienos pavaizduotas Gyvybės medis, kuris simboliškai atgręžtas į tą pusę, kur auga 2018 metais Dalai Lamos pasodinta obelėlė. Priešingoje pusėje, atgręžtoje į „Mandalos“ skulptūrą, – kaukolė, kaip mirties simbolis. Na, o tarpe tarp gyvenimo ir mirties – vyksmas, eisena, procesija, kuriuos įkūnija ratu einantys vienuoliai“, – 15min pasakojo J.Užkurnytė.
„Antrąjį“ šio pastato aukštą dailininkė ištapė akimis. Nors šis simbolis sietinas su budistų tradicija taip ištapyti stupas – atmerktos akys čia simbolizuoja Budą bei sąmoningumą – dailininkės J.Užkurnytės teigimu, tai taip pat yra susiję ir su asmenine judviejų su J.Ivanauskaite bičiulystės istorija.
„Jurga mėgo piešti Apvaizdos akis ir net pasirašinėdama knygose šalia savojo vardo neretai nupiešdavo akį. Žinodama tai, apsilankiusi kokioje bažnyčioje, aš pamėgau fotografuoti Apvaizdos akis ir jų fotografijas su savo laiškais siųsdavau Jurgai. Vieną sykį apsilankiusi jos namuose, labai nudžiugau pamačiusi visas šias akis įrėmintas. Jurga mane vis ragino padaryti akių fotografijų parodą, bet aš tam niekada neprisirengiau. Tačiau pamačiusi arkines pastato Tibeto skvere formas, iškart supratau, kad čia ir turi būti nutapytos akys“, – teigė dailininkė.
Paklausta, ar pačiai, kaip menininkei, į šį kūrinį nesinorėjo įdėti daugiau savęs pačios, dailininkė J.Užkurnytė atsakė, jog jai svarbiausia buvo išlaikyti idėjinį, istorinį ir meninį tęstinumą – per J.Ivanauskaitę, jos asmenybę bei darbus įkūnyti tiek Tibeto kultūros temą, tiek ir bendražmogišką bei universalią gyvenimo ir mirties problematiką.
Tibeto rėmimo grupės pastangomis 2010 m. bevardžiam Užupio skverui Vilniaus savivaldybė suteikė Tibeto vardą. Ši anksčiau apleista erdvė tapo vienu iš Vilniaus senamiesčio kultūros centrų, kur reguliariai vyksta Kultūros nakties, Gatvės muzikos dienos renginiai, švenčiami tibetiečių Naujieji metai, taip pat įgyvendinamos įvairios meninės bei pilietinės iniciatyvos.
2013 m. čia iškilo Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rimanto Sakalausko skulptūrinė kompozicija „Mandala“, kurią atidengė tais metais skvere apsilankęs Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama XIV. 2018 m. vizito proga jis čia pasodino ir obelaitę.
2017 m. atidengta Tibeto skvero pavadinimo lentelė dviem – lietuvių ir tibetiečių – kalbomis.
