Vytautas Povilaitis – tapytojas modernistas, didžiausią susidomėjimą kėlęs 1958 metais, vienas pirmųjų pradėjęs tapyti abstrakcijas. Menininkas daugiau nei prieš pusšimtį metų prikaustė kauniečių žvilgsnius prie savo miesto urbanistinių peizažų paslapčių, ne vienam meno gerbėjui tapė portretą, o muziejams kūrė monumentalias kompozicijas.
V.Povilaičio parodoje eksponuojami kūriniai iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus ir Lietuvos dailės muziejaus fondų, Kauno modernaus meno fondo kolekcijos bei kitų privačių kolekcijų.
Trečdalis parodos sudaryta iš kauniečių paskolintų darbų. Daug V.Povilaičio tapybos mylėtojų atsišaukė į viešą kvietimą paskolinti ekspozicijai namuose laikomus meno kūrinius, tad viena iš parodos dalių pakoreguota pagal niekur neskelbtus, nerodytus, į katalogus neįtrauktus kūrinius. Juos bus galima pamatyti pirmą ir galbūt vienintelį kartą.
Parodos lankytojai susipažins su V.Povilaičio tapymo stiliaus įvairove, tapybos žanrų gausa – pristatoma 50 metų apimties kūryba.
„Apie 1994 metus sužinojau, kad Kaune yra labai modernus tapytojas V.Povilaitis. Pasiskambinau ir nuėjau į dirbtuves Kęstučio gatvėje, į to namo, kur kažkada dirbtuves turėjo ir tapytojas Kazys Šimonis, palėpę. Iš karto sužavėjo jo draugiškumas ir jaunatviškumas. Nutariau nusipirkti paveikslą. (…) Buvau baigęs Kauno keturmetę mokyklą (dabar Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklą), tad dauguma Kauno dailininkų buvo mano mokytojai, pavyzdžiui, Edmundas Saladžius, Laima Drazdauskaitė ir kiti. Visi jie vėliau sudarė draugų būrį“, – taip savo knygoje, kurią Kauno modernaus meno fondas išleido 2011 metais, apie V.Povilaitį sako kolekcininkas Giedrius Andziukevičius.
Iš G.Andziukevičiaus, kuris bičiuliavosi su dailininku, prisiminimų galima sužinoti ir mažai girdėtų faktų. Pavyzdžiui, kad V. Povilaitis tapė varno plunksnomis arba statybiniais, spaustuvės dažais, o vietoje paletės dažus supildavo ant grindų. Tai darydavo ne dėl kitokio potėpio ar stilistikos išradimo, bet iš neturėjimo tradicinių tapybinių priemonių.
Kaip geram draugui G.Andziukevičiui dailininkas yra rodęs ir pirmuosius savo abstrakcijos bandymus, dabar jau tapusius Lietuvos abstrakcionizmo legenda: „Vieną kartą iš didelės krūvos drobių ištraukė tokį nedidelį kartoniuką (maždaug 25×35 cm), kur buvo sunkiai įžiūrimos spalvos. Visas dulkėtas, suodžiais aptrauktas (Šančių dirbtuvės būdavo apšildomos nedidele buržuike, kūrenama anglimis). Tai ir buvo pirmoji Vytauto abstrakcija, nutapyta 1958 metais. Deja, turbūt šis istorinis darbas mūsų laikų nepasiekė.“
Nutylėtos istorijos ar pašnekesiai, iškylantys šalia autoriaus paveikslų yra tarsi išplėtotos etiketės, priartinančios menininką prie žiūrovo, leidžiančios geriau suprasti, kaip ir kodėl šie kūriniai atsirado kolekcijoje. Ir tai – tik vieno tapytojo, vieno nupirkto paveikslo istorija, atvėrusi kelius susitikimams su netikėtais menininkų atradimais.
Parodos kuratorė – dr. Kristina Budrytė–Genevičė. Paroda Kauno paveikslų galerijoje veiks iki balandžio 7 dienos.
Parengta pagal Kauno modernaus meno fondo informaciją
