Paminklas – ne tik žmogaus ar įvykio įmažinimas. Tai estetiniai miesto riboženkliai, naujai įprasminami besikeičiančių kartų bei žmonių požiūrio į istoriją ir jos niuansus. Paminklas – ne tik monumentalus bronzos liejinys, stovintis miesto aikštėje. Tai atsiminimas apie praeities didvyrius ar vykusius reiškinius, kuris gali įgyti įvairias formas bei atsirasti įvairiuose kontekstuose.
2013 metais startavusi programa „Mokykis su bienale“ ir šiemet kviečia 5–12 klasių mokinius ne tik įtvirtinti dalyko turinį, bet ir pamąstyti – kas tas paminklas, kokio ir kodėl jo reikia?
„Dirbdami su didele tarptautine komanda mes sukuriame renginį, kuriame nori dalyvauti, ir dalyvauja, garsūs pasaulio menininkai ir teoretikai, kurie sukuria tam tikrą bienalės fenomeną, šiuolaikiniam menui labai svarbų renginį. Šiuolaikiniame mene labai reikalingas mediavimas – gyvas kontaktas, papasakojimas, diskusija – kad tie kūriniai pasidarytų savi ir suprantami.
Šiais metais edukaciją nukreipiame į daug skirtingų amžiaus grupių ir auditorijų. Viena iš jų – moksleiviai, kuriems siūlome edukacines pamokas. Tai ne tradicinės dailės pamokos, bet, pavyzdžiui, astronomijos ar kūno kultūros ir pamokos atsiremia į kūrinius, kuriuos galima rasti bienalėje. Šiuolaikiniai menininkai nekuria vien estetinių dalykų, jie reflektuoja realias kultūrines, politines situacijas, tam tikrus dėsnius. Edukacijos programos metu, visi menininkams rūpimi klausimai yra aptariami su moksleiviais jiems suprantama forma. Kadangi pamokos sudaromos bendradarbiaujant su mokytojais, tikėtina, kad užsimezga naujos žinios arba užsitvirtina jau mokykloje išmokti dalykai.
O jeigu aš būčiau moksleivė, tai be galo svajočiau ištrūkti iš nuobodžios klasės ir atvykti į tokią vietą kaip muziejus arba kokia nors vieša erdvė, su nepažįstamu mokytoju, kuris nelabai mokytojas, bet labai nori perteikti meninę idėją kartu su mokslo žiniomis“, – apie edukacinę programą kalbėjo bienalės vadovė Virginija Vitkienė.
Šiais metais pamokas moksleiviams parengti padėjo Kauno taikomosios dailės mokyklos (KTDM) mokytojai, kurie kartu su edukatoriais dėliojo pamokų planus bei galvojo užduotis.
Šiandien kalbiname KTDM anglų k. mokytoją Astą Augustavičienę ir edukatores Aušrą Sedlevičiūtę, dirbusią su 2013 m. edukacine programa, bei Gretą Andriuškevičiūtę, dirbusią su 2013 m. ir šiuometine edukacine programa.
– Kokia jūsų patirtis rengiant bienalės pamokas?
– Asta Augustavičienė: Su mokykla visada aktyviai dalyvaujame įvairiose veiklose, stengiamės kaip galima daugiau įtraukti mokinius į neįprastas, netradicines veiklas bei edukacines programas. Pedagogai iš karto entuziastingai sutiko dalyvauti, nes tai reiškia galimybę išeiti truputį už rėmų, iš savo komforto zonos. Pamokos turėjo būti neįprastos, pritaikytos prie aplinkos, kurioje jos vyks, bei prie šiemetinės Bienalės temos. Mes, anglų kalbos mokytojos, rengėme pamoką, kurios tema – namai. Mokiniams buvo labai įdomu truputį palenktyniauti atliekant praktines užduotis.
Svarbiau net ne tai, kad moksleiviai iš pamokos sužinotų ir išsineštų kažkokį konkretų faktą, bet tai, kad pasisemtų įkvėpimo bei noro, grįžus namo, pasidomėti tuo dalyku ir pačiam.
– Andriuškevičiūtė Greta: Svarbiausia sugalvoti, kaip sudominti mokinius ir reikiamą medžiagą išdėstyti jiems kuo patraukliau ir įsimintiniau. Tiesą sakant, mano galva, svarbiau net ne tai, kad moksleiviai iš pamokos sužinotų ir išsineštų kažkokį konkretų faktą, bet tai, kad pasisemtų įkvėpimo bei noro, grįžus namo, pasidomėti tuo dalyku ir pačiam, pasiieškoti informacijos internete ar knygose, padiskutuoti su klasiokais ir mokytojais apie tai, ką matė ir girdėjo.
– Kokios vaikų ir mokytojų reakcijos po pamokų?
– Aušra Sedlevičiūtė: Vaikų reakcijos buvo įvairios. Vieniems buvo labai įdomu ir visas užduotis vykdė su užsidegimu, kiti – iš pradžių buvo apatiškai, bet vėliau įsitraukdavo. Pabaigoje beveik visi vaikai likdavo patenkinti. Mokiniai norėdavo sugrįžti ir dar kartą išbandyti kitas Kauno bienalės pamokas. Mokytojai liko nustebinti ir skatino tokių programų rengti kuo daugiau, ne tik kas antrus metus vykstant Kauno bienalės ekspozicijoms.
– A.G.: Kiek man asmeniškai teko susidurti su mokytojų ir mokinių reakcijomis po edukacijų, tai visos jos buvo teigiamos. Mokiniai tiek pamokų metu, tiek ir po jų nestokoja entuziazmo, smalsiai domisi ne tik pamokos tematika, bet ir juos supančia aplinka, šalia esančiais meno kūriniais. Teko girdėti, kad kai kurie vaikai, anksčiau daug dėmesio neskyrę muziejams ar galerijoms, po tokių edukacijų, tiek tuo susidomėjo, kad į bienalės parodas atsivedė net savo tėvus. Žinoma, tai nėra taisyklė, tačiau vis tiek labai smagu, jei jiems išlieka ne tik pirminis įspūdis, bet ir kyla tęstinis noras domėtis toliau.
– Į ką kreipiamas dėmesys edukacijos pamokose?
– A.G.: Ne paslaptis, kad norint išlaikyti vaikų dėmesį ir sukelti jiems susidomėjimą reikia gerokai paplušėti. Interaktyvumus, aktyvus veikimas, kūrybiškas žvilgsnis į dėstomą medžiagą – būtini siekiant geriausio rezultato. Būtent į tai bienalės edukatoriai ir kreipia didžiausią dėmesį stengdamiesi paskatinti moksleivius ne tik sužinoti konkrečius dalykus, bet ir parodyti, kad kartais iš pirmo žvilgsnio visai nesusiję dalykai, gali turėti daug bendrų sąlyčio taškų.
– Ar tokios programos naudingos mokiniams?
– A.G.: Be jokios abejonės! Tokios edukacinės programos atneša didelę vertę ne tik mokiniams, bet ir mokytojams, ir edukatoriams. Pastarieji čia gali išbandyti save naujame amplua ir pasisemti naudingos patirties; mokytojai, susipažinę su tokiomis edukacinėmis programomis, gali inovatyviai ir kūrybiškai pažvelgti į savo darbą bei galbūt atrasti kitokį santykį su mokiniais. Na, o moksleiviai čia taip pat ne tik žaismingai ir interaktyviai įgauna žinių bei plečia akiratį, bet ir išlaisvina savo fantaziją kurdami bei į mokslą žvelgdami per meno prizmę.
– A. S.: Mano asmenine nuomone – taip. Nors mokyklą baigiau senai, bet vis dar prisimenu, kaip buvo nuobodu mokytis fizikos ar chemijos. Kauno bienalė parengė specialią programą, kuri padeda įvairių pagrindinio ugdymo dalykų mokytis įdomiau ir paprasčiau. Dabartinį jaunimą sunku sudominti net ir labai „išmaniomis“ programomis. Bienalė jau trečią „sezoną“ įrodo, kad tokio pobūdžio pamokos populiarios ir geidžiamos tarp jaunimo.
– A.A.: Be abejo mokiniams nauda yra – vien išėjimas iš suolo į kitą aplinką, duoda mokiniams naudos. Be to, mokiniai dar ir turėjo trumpą ekskursiją, kurios metu buvo ieškoma Bienalės objektų mieste žemėlapio pagalba, susipažįstama su jais. Jie įtvirtino savo orientavimosi aplinkoje pagal žemėlapį įgūdžius, sustiprino draugystę bei komandinio darbo sugebėjimus.
