Parodoje dalyvaujančių menininkų kūriniai matuoja laiką, tapusį mūsų laikmečio kultūriniu nerimu. Teisintis, kad „neturime laiko“, tapo taip įprasta, jog nebegirdime šios sąvokos absurdiškumo. Tarsi laikas būtų materialus daiktas, kurį galima turėti. Vis dėlto mūsų dabartis iš tiesų yra užskubėjusi ir nuolat be perstojo greitėjanti. Dar iki įsigalint internetui prancūzų filosofas Paulis Virilio pranašavo „pasaulinę laiko dykumą“, kai erdvę praris šviesos bangų greičiu lekiantis „dromosferinis“ laikas, gryna totalinė dabartis. Galbūt tai jau įvyko? Tačiau ar ne paradoksalu, kad pagreitėjusiam laikui ištrynus erdvę, turėdami vien laiką, mes aštriausiai jaučiame kaip tik jo trūkumą?
Medijuotos patirties kultūroje „nespėjimas su laiku“ jau yra chroniška liga. Nepadaryti darbai kaupiasi sukeldami nieko nenuveikimo aritmiją. Laikas tapo lankstus ir šiek tiek nerealus. Susiaurėjusiame dabar sąmonė trūkčioja, kaip kokia šizofrenikė skaidosi į kelias laiko zonas, bėga kuo toliau nuo elektroninio laikrodžio skaičiais byrančios dabarties. Daug kam sulėtėjusio laiko nuobodulys tampa geidžiama būsena. Kyla klausimas, Leonido Donskio žodžiais tariant, kaip „grąžinti gyvenimo prasmės pojūtį beprasmybėje“?
Klaipėdietis fotografas Remigijus Treigys jau trisdešimt metų rodo, kaip tai padaryti. Jo vaizdų paviršių dengiantys įbrėžimai ir dulkės įgarsina laiką. Besiklausant šių garsų, parodos kuratoriams kilo mintis pažiūrėti, kokias laiko formas kuria menininkai iš visos Lietuvos. Jų fotografijos, filmai, objektai, paveikslai, čia virtę chronometrais, įveda į laiko patirčių labirintą, kurį sudaro skirtingos trukmės ir greičiai, anachroniški reliktai ir šmėklos iš praeities, ateities spėjimai, kasdienybės stebėjimai, kūno ir gamtos ritmų dermė, miesto praeities ir dabarties kontrapunktai, laikinos skulptūros bei ribos, už kurių laiko nebėra.
Parodoje dalyvauja: Aleksas Andriuškevičius, Eglė Bertašiūtė, Violeta Bubelytė, Alfonsas Budvytis, Cooltūristės ir Adomas Žudys, Kęstutis Grigaliūnas, Arūnas Kulikauskas, Algimantas Kunčius, Dainius Liškevičius, Aurelija Maknytė, Valentyn Odnoviun, Remigijus Pačėsa, Liudas Parulskis, Eglė Ridikaitė, Rūta Spelskytė, Ričardas Šileika, Remigijus Treigys, Gintautas Trimakas, Darius Žiūra.
Kuratoriai – Agnė Narušytė ir Gintaras Zinkevičius.
Paroda yra Lietuvos mokslų tarybos remiamo Vilniaus dailės akademijos projekto „Įsivaizduoti laiką: chronopolitika, heterochronija ir greitėjančio pasaulio patirtys Lietuvos mene“ dalis.
