Tarp maždaug keturių tūkstančių sudegusių eksponatų – ir garsaus abchazų kilmės dailininko Aleksandro Šervašidzės-Čachbos palikimas. Parodų rūmų darbuotojams pavyko išgelbėti tik apie 150 eksponatų, tačiau, liudininkų teigimu, jie yra labai prastos būklės, tad nežinia, ar pavyks juos restauruoti.
„Galima sakyti – meno galerijos nebėra. Tai tikrai nacionalinio masto tragedija ir sunkiai įvertinama netektis“, – BBC sakė abchazų žurnalistas Roinas Agrba.
Abchazų kalbininkas ir politinis veikėjas Viačeslavas Čikirba itin griežtai sureagavo į šio gaisro pasekmes ir dailininko Aleksandro Šervašidzės-Čachbos kūrinių praradimą.
„Jo talentu žavėjosi Pablo Picasso, apie jį savo atsiminimuose rašė Salvadoras Dali, o Joanas Miró ir Georges'as Rouault dovanojo jam savo darbus. O kaip mes, jo tautiečiai, disponavome jo palikimu, kurį dailininkas, nepaisydamas nepritekliaus, išsaugojo, kad perduotų mylimai tėvynei? Atsakymas, deja, akivaizdus. Gėda!“ – piktinosi V.Čikirba.
Daugiau nei tris dešimtmečius įvairių šalių aukcionuose ir antikvariatuose jis rinko medžiagą ketindamas parašyti šio dailininko biografiją. Visa tai kartu su asmenine tapybos ir grafikos kolekcija ketinta perduoti būsimiems Aleksandro Šervašidzės namams-muziejui.
Tačiau dabar, V.Čikirbos teigimu, vargu ar toks muziejus bus kada atidarytas – gaisre pražuvo apie 300 dailininko kūrinių.
Jo talentu žavėjosi Pablo Picasso, apie jį savo atsiminimuose rašė Salvadoras Dali, o Joanas Miró ir Georges'as Rouault dovanojo jam savo darbus.
Garsus tapytojas, grafikas, scenografas ir menotyrininkas A.Šervašidzė-Čachba, vadinamas pirmuoju abchazų profesionaliu menininku, gimė 1867 m. Feodosijoje – tuometinėje Rusijos imperijos sudėtyje – ir didžiąją gyvenimo dalį praleido toli nuo tėvynės.
1906 m. jis persikėlė į Sankt Peterburgą, kur pradėjo dirbti scenografu ir dailininku. Jis tapo vienu žymiausių šio miesto Imperatoriškojo teatro scenografu ikirevoliucinėje Rusijoje.
1920 m. dalininkas išvyko į Europą, dirbo ir gyveno Prancūzijoje. Dailininkas mirė 1968 m. Monake, palaidotas rusų kapinėse Nicoje. Jo pelenai 1985 m. buvo perlaidoti Abchazijoje, Suchumyje.
„Nors dailininkas buvo labai neturtingas ir jam ne kartą siūlyta parduoti savo darbus, tačiau pats nepardavė nė vieno paveikslo. Jis mirė pensionate, būdamas garbaus amžiaus, o visą savo paliktą kolekciją padovanojo tėvynei“, – pasakoja žurnalistas R.Agrba, anksčiau dirbęs vyriausiuoju kuratoriumi meno galerijoje Suchumyje.
Nors dailininkas buvo labai neturtingas ir jam ne kartą siūlyta parduoti savo darbus, tačiau pats nepardavė nė vieno paveikslo.
Pasak menotyrininkės, buvusios Gruzijos nacionalinio muziejaus naujųjų ir šiuolaikinių kolekcijų vyriausiosios kuratorės Ninos Chundadzės, Tbilisio meno muziejaus fonduose tebesaugomi penki ar šeši A.Šervašidzės-Čachbos tapybos darbai ir daugiau kaip 370 dailininko grafikos darbų – teatro eskizų, dekoracijų ir kostiumų eskizų – tai beveik ir viskas, kas liko iš šio pasaulinio garso dailininko kūrybos palikimo.
Separatistinio Abchazijos regiono lyderis Aslanas Bžania įsakė ištirti gaisro priežastis, tačiau pilietiniai aktyvistai ir kai kurie meno atstovai įsitikinę, kad šią tragediją buvo galima numatyti. Kultūros atstovai jau ne vienus metus skambino pavojaus varpais dėl meno galerijos būklės ir būtinybės perkelti paveikslus į naują pastatą.
Nors vieta naujai meno galerijai buvo numatyta dar praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, tačiau, pasak R.Agrbos, dėl lėšų stygiaus per pastaruosius du dešimtmečius nebuvo atlikta jokių darbų.
„Tai yra nusikalstamas aplaidumas, manau, pirmiausia – valdžios institucijų ir tiesiogiai Kultūros ministerijos“, – sakė žurnalistas.
2012 m. šioje galerijoje taip pat buvo kilęs gaisras, tačiau tuomet pastate buvo darbuotojų, jie operatyviai gaisrą užgesino.
Šiuo metu visi išlikę kūriniai perkelti į Abchazijos teatro sandėlį. Ateityje paveikslus planuojama pervežti į Nacionalinės bibliotekos pastatą, kur bus atliekami jų restauravimo darbai.