Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kūryba sugrįžtant į praeitį: M.Meškausko paroda T.Manno namelyje

Mindaugas Meškauskas savo darbais žiūrovus sugrąžina į praeitį – Tomo Manno namelyje-memorialiniame muziejuje Nidoje atidaryta paroda „Amžinas atvaizdas“ lankytojams leido persikelti į laiką bemaž prieš pusantro šimto metų.
Mindaugo Meškausko ekspozicija „Amžinas atvaizdas“
Mindaugo Meškausko ekspozicija „Amžinas atvaizdas“ / Ingos Dingos nuotr.

Per parodos atidarymą tame pačiame kambaryje, kur 1930–1932 metais gyventa ir darbuotasi vokiečių literatūros klasiko, Nobelio premijos laureato Tomo Manno, M.Meškauskas demonstravo XIX amžiaus fotografavimo procesą. Jį stebėjo dešimtys kolegų fotografų ir fotografijos mylėtojų. Priešais senovinę didžiulę kamerą jis pakvietė pasėdėti du Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus, fotomenininkus Stanislovą Žvirgždą ir Aleksandrą Macijauską.

Muziejaus kelių kvadratinių metrų pagalbinė patalpa tapo fotolaboratorija, kurioje vyko paslaptingas procesas – metalinė plokštelė buvo užliejama kolodijumi, o po fotografavimo ryškinama. Fiksuoti ji būdavo išnešama į salę, kuri buvo tapusi improvizuota fotostudija. Joje fotografijų herojai, žinomi fotomenininkai, susirinkęs gausus būrys kolegų ir fotografijos mylėtojų stebėjo kaip „amžinas atvaizdas“ įgyja galutinį, nebekintantį, sidabrinį įspaudą plokštelėje.

M.Meškauskas ir parodą surengęs Lietuvos spaudos fotografų klubas šiuo užburiančiu XIX amžiaus fotografijos proceso patyrimu pasveikino kolegas, o sukurtais portretais įamžino 40-ąjį Fotomenininkų seminarą Nidoje.

Kaip sako populiarių televizijos projektų režisierius Mindaugas Meškauskas, jį šiais skaitmeninės fotografijos laikais užvaldė noras sugrįžti prie analoginės fotografijos šaknų. Viskas prasidėjo nuo tarp senų daiktų atrastų paauglystėje naudotų fotoaparatų „Smena-8“, „Lubitel“ ir „Sokol-2“. Tačiau ilgainiui brendo noras išbandyti kažką dar labiau „tikra“ – ne tik pagaminti fotografiją, bet ir kontroliuoti visą procesą nuo pražios iki pabaigos.

Šlapio kolodijaus procesas – šis XIX amžiaus išradimas - Mindaugui tiko labiausiai. Šiuo metodu vaizdas yra sukuriamas ant stiklinės (ambrotipas), metalinės (ferotipas) ar akrilinės plokštelės. Šlapios kolodijaus plokštelės procesas išrastas XIX viduryje, 1851 metais jį aprašė Frederikas Skottas Archeris. Šis procesas greitai išpopuliarėjo, nes buvo žymiai saugesnis ir patogesnis, nei jo pirmtakė dagerotipija, o atvaizdai nepalyginamai ryškesni už tuo metu taip pat naudotą kalotipiją.

Pasak menotyrininkės dr. Simonos Makselienės, kiekvieno portreto, žmogaus atvaizdo kūrėjas susiduria su dilema – ką perteikti? Ar veidą hic et nuns, tai yra, čia ir dabar, kai veikia situacija, emocijos ir daugybė kitų atsitiktinumų? Ar veidą in aeternum, tai yra, amžinybėje nekintantį, krį žmogus turi kūdikystės iki senatvės, kaip nekintamą unikalių bruožų rinkinį?

Ferotipija, šiandienos požiūriu, yra labai lėta, nes jai reikia 8-20 sekundžių ekspozicijos. Todėl tampa aišku, kad jai „nerūpi“ veidas konkrečią akimirką. Ferotipija siekia įžvelgti ir užfiksuoti nekintančią veido būseną. Kuriant šlapio kolodijaus (ambrotipų ir ferotipų) nuotraukas „sustabdomos“ kelios sekundės portretuojamo apmąstymų, laukimo, suvokimo ar panirimo į savastį, mintis bei jausmus. Tai giliau nei paviršutiniškos vienadienės grimasos. Mindaugas sako: „Šiuose atvaizduose stengiuosi įžvelgti ir perteikti žmogaus sielą“.

Parodoje eksponuojami Mindaugo aplinkos, draugų, bičiulių, kolegų portretai. Ferotipuose įamžinti: kino režisierius Donatas Ulvydas su žmona Vaida, dainininkė, dainų kūrėja Justė Arlauskaitė-Jazzu, aktorė Ieva Andrejevaitė, dainininkas, žurnalistas, laidų vedėjas Marijus Mikutavičius, fotografas Algimantas Aleksandravičius, saksofinininkas Algirdas Černiauskas, menininkė, keramikė, laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė, fizikas, aktorius Darius Petkevičius, stilistė Ieva Daugirdaitė, psichologė Ramunė Murauskienė, aktorius Sakalas Uždavinys, dailininkas, jūrininkas Vytautas Palavinskas, fotografas Ramūnas Danisevičius, kino kritikė Laura Kurlinskaitė, šokėjai, urbanistinio šokio teatro „Lowair“ įkūrėjai Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius ir dar daug kitų. Renginio metu buvo galima pamatyti ambrotipo „reakciją“ į šviesą ir baltą arba juodą foną.

Apie autoriaus kūrybą menotyrininkė dr. Simona Makselienė sako: „Mindaugas iš esmės elgiasi ir mąsto kaip tapytojas, ir kuria ne tiek fotografiją, kiek tapybinį portretą šlapio kolodijaus technika. <…> Ferotipai spinduliuoja sunkiai paaiškinamą magiją. Gal jų grizailiška monochromija, o gal metalizuotas sidabro žvilgesys suteikia šiems atvaizdams savotiško kilnumo, taurumo, rafinuotos prabangos skonį? <…> Ferotipiniai portretai – tai tarsi ikonos, tik ne šventųjų, o mūsų artimųjų“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai