Geležinkelio statybos ir miesto legendos
Istoriniuose dokumentuose Lentvaris minimas dar 1394 m. Visgi didysis miesto kūrimasis įvyko 1862 m., kai buvo nutiesti Sankt Peterburgą ir Varšuvą jungiantys bėgiai, einantys per Lentvarį. Čia pastatyta ir geležinkelio stotis su kitomis patalpomis. Tuo metu miestas buvo vadintas Landworowu arba Litavaravu, o dabartinį vardą gavo 1939 m., Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą.
„Lentvario stotis buvo aukščiausios klasės, tačiau keleivių rūmai – antrosios. Yra tokia legenda, kad to išsireikalavo pats grafas Juozapas Tiškevičius. Jis labai norėjo, kad jo nuosavybėje esančius Lentvario rūmus aplankytų pats caras Aleksandras III. Imperatorių jis žadėjęs pavėžinti rogėmis, tačiau jam atvykus dar nebuvo iškritęs sniegas, tad grafas Tiškevičius įsakė kelią iki rūmų nubarstyti druska. Taip pagal šią legendą Lentvario grafo Tiškevičiaus rūmuose apsilankė pats Rusijos didysis kunigaikštis. Visgi tai tik legenda ir jokių istorinių ar dokumentinių įrodymų, kurie tai patvirtintų, nėra“, – pasakoja „Lietuvos geležinkelių“ muziejaus darbuotojas Dmitrijus Aksionovas.
Iki šių dienų išlikęs ir dar vienas legenda tapęs pasakojimas, jog grafas Tiškevičius jodamas savo žirgu lenktyniavęs su važiuojančiu traukiniu ir net sugebėjęs jį aplenkti.
Miesto pagyvėjimas
Prasidėjus traukinių eismui, Lentvario tempas greitėjo. Pradėjo kurtis nedidelės gamyklos, dirbtuvės. Grafo Tiškevičiaus noru buvo pastatytas vielos ir vinių fabrikas, turėjęs nemažą paklausą. Mieste pradėti statyti namai, kuriuose buvo apgyvendinti geležinkelio darbininkai ir konduktoriai. Pirmoji gyvenvietės gatvė taip ir buvo pavadinta – Konduktorių.
„Ankstyviausiame Rusijos valstybės istoriniame archyve, stoties plane pažymėti keleivių rūmai, vandens bokštas, siurblinė su prižiūrėtojo gyvenamuoju namu, garvežių depas, vagonų angaras, kelio sandėlis ir parduotuvė, prekinė platforma, bendrabutis, tarnautojų namas, kareivinės, viešasis tualetas“, – nurodo D.Aksionovas
Kiek vėliau Lentvario stotyje atsirado nauji objektai – gaisrinės sandėlis bei apgręžimo ratas. Senoji siurblinė tapo gyvenamuoju namu. Naujieji keliai, jungiantys Varšuvos ir Prūsijos linijas, nutiesti 1910–1916 m.
„Pirmojo pasaulinio karo metu keleivių rūmai praktiškai nenukentėjo, palyginus su kitomis stotimis. Visgi buvo susprogdintas šalia Lentvario geležinkelio stoties esantis vandens bokštas. Karo metu Lietuvos geležinkelio stotyse buvo sugriauta 120 pastatų. 86 iš jų atnaujinti arba atstatyti Lenkijai valdant Vilniaus kraštą, tarp jų buvo ir Lentvario vandens bokštas“, – sako D.Aksionovas
Paslaptingi maldos namai
XX a. pradžios nuotraukose ir atvirukuose matoma, kad stoties teritorijoje šalia keleivių rūmų tuo metu stovėjo ir cerkvė. Vienoje archyvinėje nuotraukoje užfiksuotas cerkvės viduje buvęs ikonostasas, t.y. pertvara, skirianti altorių nuo likusios cerkvės erdvės.
Visgi tikslių duomenų, kuriuo metu ir kodėl cerkvė buvo pastatyta, muziejus neturi. Nėra aišku, ir kodėl ji neišliko.
Stotis, menanti tremtį
Lentvario miestas liudija ir skaudžius Lietuvai įvykius. Julijos Benediktos Ulevičienės knygoje „Išrauti su šaknimis“ rašoma apie 1947 m. tremtį. Knygoje minima ir Lentvario geležinkelio stotis
„Rytą visus tremiamuosius susodino į traukinį ir išvežė į Lentvarį. Ten visus išlaipino ir suvarė į pastatus, aptvertus aukšta raudonų plytų tvora. Tvoros kampuose – bokšteliai, kuriuose nuolat budėjo ginkluoti kareiviai. <...> Lentvaryje dvi savaites gyvenome ant savo ryšulių, miegojome ant gultų. Pasirodo, turėjome laukti, kol bus suformuotas vagonų sąstatas ir tolesnei kelionei į Sibiro „kurortus“ bus pritaikyti gyvuliniai vagonai, t. y. juose bus sukalti gultai...“
Šiandienos stotis
„XX a. 6–9 dešimtmečiuose stotyje dar labiau išplėstas kelių tinklas. Iš pirmųjų stoties pastatų iki šiol išliko mažai pakitę keleivių rūmai bei garvežių depas“, – pasakoja „Lietuvos geležinkelių“ muziejaus darbuotojas. Iki šių dienų geležinkelio stoties sieną puošia priminimas apie nutiestą geležinkelį nuo Sankt Peterburgo iki Varšuvos.
„Šiemet per parą pro Lentvarį pravažiuoja vidutiniškai 56 krovininiai, 68 keleiviniai ir 3 ūkiniai traukiniai, kurie atlieka manevravimo darbus. Dėl Covid–19 bendras traukinių intensyvumas yra šiek tiek mažesnis nei įprastai“, – nurodo „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojas Gintaras Liubinas.
Dabar Lentvario geležinkelio stoties patalpose yra parduotuvė, kavinė, siuvykla, gyvenamasis butas. Šalia stoties esantis lokomotyvų depas naudojamos įvairiems renginiams. Čia rugsėjo 30 d. įvyks menininko Antano Lučiūno performansas „Mažasis Ėriukas. Ieškau, seku, tykau“, sujungsiantis dizainą, muziką ir vaidybą.
Praeitais metais geležinkelio stoties antrajame aukšte atidaryta meno erdvė „Lokomotif“. Joje vyksta ne tik parodos, bet ir edukaciniai renginiai, susitikimai su kūrėjais, suteikiama rezidencija menininkams ir tyrėjams.
