„Pakrovus sunkvežimį vieną akimirką pamaniau, kad štai – viskas jau padaryta. Bet taip toli gražu dar nėra. Prasideda paskutinis parengiamųjų darbų etapas ir mūsų laukia juodas darbas“, – 15min teigė menininkas R.Narkus, kuris ir pats artimiausiomis dienomis išvyks į Veneciją ir prisijungs prie ten jau dirbančios komandos.
Balandžio 1-ąją sunkvežimis turėtų pasiekti Veneciją, o pirmąją užduotimi taps sudėtingas logistinis uždavinys visą medžiagą pakrauti į laivą ir nuplukdyti iki būsimos instaliacijos vietos, kur ji turėtų būti išeksponuota žiūrovams daugiau nei pusmečiui.
Siurrealistinė instaliacija Venecijos šurmuly
Lietuvos paviljonui autorius pasirinko nestandartinę erdvę – instaliacija „Gut Feeling“ bus išdėstyta keliose vienas priešais kitą esančiose buvusios ir jau daugiau nei tris dešimtmečius nenaudojamose kepyklos bei buvusios skalbyklos, uždarytos maždaug penkiolika metų, patalpose Castello rajone.
Pasak R.Narkaus, dabar komandos, visų pirma, laukia patalpų sutvarkymo bei paruošimo instaliacijos išdėstymui darbai. Visas likęs laikas bus skirtas kūrybiniam erdvių užpildymui – instaliacijos elementų surinkimui, išdėliojmui, apšvietimo pajungimui ir kitiems darbams.
Instaliacija primins jūržolių perdirbimo kooperatyvą, kuris kažkam gal kels asociacijų su Čarlio šokolado fabriku.
„Instaliacija primins jūržolių perdirbimo kooperatyvą, kuris kažkam gal kels asociacijų su Čarlio šokolado fabriku. Instaliacijoje galima bus išvysti įvarius koliažus bei kitus kūrinius, kurie susijungs į vieną bendrą visumą“, – kalbėjo menininkas.
R.Narkaus teigimu, ši erdvė pasirinkta dėl jos organiško įsiliejimo į kasdienį venecijiečių gyvenimą, o instaliacija taps tartum vartais į aktyvų ir gyvą gatvės gyvenimą, kuriame gausu kavinių bei natūralaus miesto šurmulio.
„Mūsų kūrinys taps tartum kaimu mieste, atskira ir siurrealia tikrove“, – pasakojo instaliacijos „Gut Feeling“ kūrėjas, prisipažinęs, kad jam įdomu kurti įtampos sąlygomis, atsidurti situacijose, kurios nėra itin patogios.
„Venecijos bienalė jau šimtmetį kaskart vis naujai atspindi savojo laiko politinius, ekonominius, kultūrinius procesus. Visuomet esama ir pastangos demonstruoti tam tikrą galią. Tuo tarpu mūsų pasirinkimas – būti kasdienybės dalimi, o Venecijos gatvės taps tartum žarnynu ir gyvu organizmu“, – teigė menininkas.
R.Narkus atskleidė, kad šis projektas turi ir ilgalaikių ambicijų ir net Venecijos bienalei pasibaigus, kūrėjų komanda jau puoselėja ir tolesnius planus.
Šis projektas turi ir ilgalaikių ambicijų ir net Venecijos bienalei pasibaigus, kūrėjų komanda jau puoselėja ir tolesnius planus.
„Mes nenorime būti vienadieniu cirku, kuris atvažiuoja į Veneciją, pasirodo ir pranyksta visam. Viena iš šių patalpų ir toliau veiks kaip tam tikra kultūrinė erdvė: ją nupirko ir paviljonui padovanojo Justas Jankauskas ir Gabija Grušaitė su intencija, kad viskas nesibaigs vien šia bienale“, – pasakojo menininkas, kartu pripažindamas, kad tai ateities planai, apie kuriuos galima bus kalbėtis vėliau.
Tačiau būtent tai, pasak paties kūrėjo, keičia pavilijono buvimo Venecijoje dinamiką, todėl ypatingai svarbus čia tampa komandos ir vietinių gyventojų, kavinių savininkų bei jų lankytojų santykis ir sugyvenimas.
Jūržolės – ir personažas, ir raktinis žodis
Dėl logistinės Venecijos specifikos, daugelis parengiamųjų dizaino bei kūrybinių darbų buvo padaryta Vilniuje, todėl kūrėjų komandai liks viską tiesiog tinkamai surinkti ir išeksponuoti. Išskyrus vieną sudedamąją dalį – jūržoles.
„Jūržolės Venecijoje yra invaziniai augalai, atkeliavusios čia su laivyba iš Tolimųjų Rytų kraštų. Kaip tik šis metas yra jų intensyvaus augimo laikas – šie vienmečiai augalai užauga iki dviejų-trijų metrų ilgio ir savo struktūra primena skulptūras. Jos taip pat bus svarbia šios instaliacijos dalimi“, – teigė R.Narkus.
Ši dumblių rūšis, plačiau žinoma wakame vardu, yra viena maistingiausių ir sparčiausiai atsinaujinančių maisto žaliavų.
Pasak menininko, egzistuoja specifinė literatūra skirta šiems augalams ir net žemėlapiai, kurie nurodo tikslias vietas, kur Venecijoje jie auga, todėl jūržolių surinkimo darbams iš esmė komanda taip pat jau yra pasirengusi.
„Mes jau anksčiau lankėmės šiame mieste, domėjomės jūržolių surinkimo darbais, išbandėme įvairius procesus, tad, atėjus laikui, beliks sėsti į laivelius ir tradiciniu venecijetišku būdu jas susirinkti“, – 15min pasakojo R.Narkus.
Menininko teigimu, ši dumblių rūšis, plačiau žinoma wakame vardu, yra viena maistingiausių ir sparčiausiai atsinaujinančių maisto žaliavų, žadanti išspręsti sparčiai augančios žmonijos mitybos problemas.
Atsidūręs Venecijoje, augalas ne tik ėmė išstumti kitas augalų rūšis, tačiau ir tapo nevalgomu dėl jo sudėtyje randamų toksinių medžiagų.
Tačiau paradoksas yra tai, kad atsidūręs Venecijoje, augalas ne tik ėmė išstumti kitas augalų rūšis, tačiau ir tapo nevalgomu dėl jo sudėtyje randamų toksinių medžiagų.
Tačiau, R.Narkaus teigimu, tai nėra projektas apie jūržoles, jos čia – tik vienas iš instaliacijos sluoksnių.
„Tai projektas apie intuiciją, vidines prieštaras, gerų ketinimų ir tikrovės persipynimus, kuriame jūržolės atliks savitą vaidmenį“, – teigė kūrėjas.
Lietuvos paviljonas Venecijoje – dvyliktą kartą
Šiuo metu Venecijoje yra šešių žmonių komanda, kuri atlieka visus parengiamuosius darbus. Artimiausiu metu prie jų turėtų prisijungti komunikacijos grupė, kuri padės palaikyti visus ryšius su bienalės organizatoriais, žurnalistais ir kitais interesantais. Taip pat papildomi nariai bei savanoriai atvyks į Veneciją prieš pat bienalės atidarymą.
Pasak projekto-instaliacijos „Gut Feeling“ kūrėjo, vienu ar kitu etapu, prie instaliacijos kūrimo ir jos įgyvendinimo darbų prisidėjo ar dar prisidės apie trys dešimtys asmenų.
Šiuo metu Venecijoje yra šešių žmonių komanda, kuri atlieka visus parengiamuosius darbus.
R.Narkus yra vienas ryškiausių savo kartos Lietuvos menininkų, dirbantis su įvairiomis medijomis, įskaitant performansus, fotografiją, videomeną, koliažus, tekstus ir kitas, į vienos kategorijos rėmus netelpančias formas.
Venecijos meno bienalė bus atidaryta balandžio 21 d. ir veiks iki šių metų lapkričio 27 d. Čia savo pavilijonus kas antrus metus pristato įvairios pasaulio šalys, o pats renginys yra tapęs ne tik meno mylėtojų piligrimystės vieta, tačiau ir viena svarbiausių šiuolaikinio meno citadelių pasaulyje.
Lietuva šioje bienalėje dalyvauja nuo 1999 metų. Šis kartas – jau dvyliktas.
Tarp kūrėjų, kurie Venecijoje atstovavo Lietuvai, buvo tokie menininkai kaip Mindaugas Navakas ir Eglė Rakauskaitė, Deimantas Narkevičius, Svajonė Stanikienė ir Paulius Stanikas, Jonas Mekas, Nomeda Urbonienė ir Gediminas Urbonas, Žilvinas Kempinas, Darius Mikšys, Dainius Liškevičius, Žilvinas Landzbergas ir kt.
Lietuva šioje bienalėje dalyvauja nuo 1999 metų. Šis kartas – jau dvyliktas.
2019 m. Linos Lapelytės, Vaivos Grainytės bei Rugilės Barzdžiukaitės opera-performansas „Saulė ir jūra“ Venecijos bienalėje pelnė prestižinį „Auksinio liūto“ apdovanojimą.
