Keliolika dailininko A.Hollerio kūrinių šių metų pavasarį eksponuoti Nacionalinės dailės galerijos surengtoje parodoje „Svetimšalio žvilgsnis į Vilnių“. Paroda, skirta Vilniaus 700-osioms metinėms, sulaukė didelio lankytojų bei meno profesionalų dėmesio.
Šioje parodoje rodyti ir dabar neterminuotai 19 Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui paskolintų darbų – tai Belgijos vokiečiakalbių bendruomenei priklausiusio dailininko A.Hollerio kūriniai, kuriuos jis nutapė 1916–1918 m. gyvendamas Vilniuje. Šiuose darbuose užfiksuota Vilniaus senamiesčio būtis, svetimšalio akimis žvelgiama į miesto kultūros paminklus.
Per ceremoniją Eupeno mieste Lietuvai buvo perduotas dar vienas išskirtinis meno kūrinys – dailininko A.Hollerio nutapyta Vilniaus sinagoga. Šis darbas bus saugomas nuolatinėje Nacionalinės dailės galerijos ekspozicijoje.
A.Holleris (1888–1954), Karlsrūhės dailės akademijos studentas, Vilnių atrado Pirmojo pasaulinio karo metais, kai tarnavo „karo dailininku“. Būdamas svetimas nusistovėjusiai miesto ikonografijai, A.Holleris sugebėjo įamžinti unikalius ir netikėtus miesto vaizdus. Žydų kvartalas, senamiesčio gatvelės su arkomis, Didžioji sinagoga ir Šnipiškių žydų kapinės buvo vieni mėgstamiausių jo paveikslų objektų. Atsižvelgiant į tai, kad pastarieji du objektai buvo prarasti per Antrąjį pasaulinį karą, A.Hollerio paveikslai turi didžiulę istorinę vertę ir yra vertingas ikonografinis Vilniaus praeities liudijimas.
Renginyje dalyvavo Belgijos vokiečiakalbės bendruomenės kultūros ministrė Isabelle Weykmans, vokiečiakalbės bendruomenės ministerijos kultūros paveldo ir archeologijos pareigūnas Ralphas Cüpperis. Lietuvai ir Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui pagal įgaliojimą atstovavo Vida Gražienė – kultūros, audiovizualinių reikalų ir autorių teisių atašė Europos Sąjungoje. Taip pat dalyvavo Lietuvos nuolatinės atstovybės ES Briuselyje atstovė ministrė patarėja, administracijos vadovė Žana Tarasė.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas rašytinėje padėkoje nuoširdžiai dėkojo ministrei Isabelle Weykmans ir Belgijos vokiškai kalbančiai bendruomenei už išskirtinį bendradarbiavimą. Už neįkainojamą indėlį į A.Hollerio meninio palikimo prieinamumą dabarties ir ateities kartoms taip pat pagerbtas R. Cüpperis ir menotyrininkė dr. Laima Surgailienė. Šis dviejų Europos Sąjungos šalių ir jų bendruomenių bendradarbiavimas yra įkvepiantis Europos kultūros paveldo išsaugojimo pavyzdys.
