Paroda vyks reivui artimoje, vilniečių ir miesto svečių pamėgtoje alternatyvios kultūros erdvėje – Lukiškių kalėjime 2.0. LNM kviečia siūlyti eksponatus el. paštu reivas@lnm.lt iki rugsėjo 30 dienos.
Šviesos, garsas ir lūžtančios normos
Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su kuratorėmis Egla Mikalajūne (iš LNDM Nacionalinės dailės galerijos) ir Juste Kostikovaite (iš „Roots to Routes“) rengia unikalią parodą apie reivo kultūrą.
Parodoje bus pristatomas pasakojimas apie ankstyvąją elektorinės šokių muzikos kultūrą Lietuvoje nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigos – devintojo dešimtmečio pradžios. Muziejus siekia į parodos pasakojimą įtraukti kuo daugiau reivo bendruomenės, rinkdamas jų atsiminimus ir eksponatus.
Būsimos parodos lankytojai pasijus lyg reivo užkuliusiuose – pasakojimas bus pristatomas temą atspindinčioje alternatyvios kultūros erdvėje Lukiškių kalėjime 2.0.
Ankstyvuoju nepriklausomybės atgavimo metu reivo ir elektroninės muzikos kultūra sugėrė į save masyvią meno ir laisvės bangą, suplūdusią iš atverto Vakarų pasaulio.
Viena iš parodos kuratorių Justė Kostikovaitė pasakoja: „Būtent elektroninės šokių muzikos kultūra – tai vienas iš reiškinių, kuris Lietuvą pasiekė iš Vakarų. Vyresniajai kartai „statant kapitalizmą“, to laikotarpio jaunimui elektroninės muzikos kultūra (ir kiek vėliau internetinė komunikacija) buvo vienas pagrindinių susiliejimo su Vakarais simboliu, į kurį jie paniro ne tik visa galva, bet ir visu kūnu.
Pasimetusioje, nestabilioje visuomenėje atsivėrusį kultūrinį ir vertybinį vakuumą, tuštumą ir nihilizmą užpildė putojantys reivai, kur ideologiją diktavo ne lozungai, bet kūnus išjudinantys ritmai, sukami naujojo „dievo“ – didžėjaus. Žodis šioje ideologijoje visiškai sunyko, atiduodamas pirmenybę sintetiniam garsui, kartais dešimtis valandų trunkančiam šokiui, scenografijai ir aprangos kodams.“
Apie reivą – iš reiverių lūpų
LNM ir parodos kūrybinė grupė siekia atskleisti bei įamžinti šį dinamišką visuomenę formavusios muzikos kultūros pasaulį.
Kaip pabrėžia viena iš parodos kuratorių Egla Mikalajūnė, tam būtinas reivo bendruomenės įsitraukimas į parodos rengimo procesą: „Kaip ir kiekviena kultūra, elektroninės muzikos kultūra turėjo savo „subideologijas“ (rave, techno, house, drum‘n‘bass, trance ir kt.), savo herojus (Dj Saga, Eric Orange, Žvėriukai, Audrius Šapkinas, Jolita Pablūdo, OES, Plasma), savo „šventoves“ („Prieplauka“, „Pakalnė“, „Eldorado“, „NASA“, „Madžiūnai“), savo aprangos kodus.
Norime parodyti, kas vyko tose industrinėse erdvėse ir klubuose, koks buvo reivo judėjimas, kaip jis vystėsi ir su dideliu entuziazmu plito Lietuvoje dar net prieš internetą. Mums labai svarbu įamžinti reivo kultūros įvairovę ir raidą, ypač dabar, kai šių metų pavasarį UNESCO įtraukė Berlyno klubinę kultūrą į Vokietijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Devyniasdešimtųjų reivo judėjimo įtaka dabartinei Lietuvos elektroninės muzikos ir naktinio gyvenimo kultūrai (drįstam sakyti, net ir visoms kūrybinėms industrijoms) yra neabejotina. Kad sukurtume parodą apie reivą, norime sutelkti reivo bendruomenę. Labai tikimės, kad buvę ir esami reiveriai atsilieps ir siūlys šiai parodai eksponatus bei istorijas, kurie prisidės prie bendro parodos pasakojimo.“
LNM generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė tiki, kad šis projektas padės ne tik įamžinti reivo kultūros istoriją, bet ir keisti visuomenės stereotipus apie muziejaus esmę: „Manau, kad kalbėdami apie reivo kultūrą pakeisime kai kurių žmonių nuostatas apie tai, kas apskritai yra muziejus. Muziejus – ne kambarys, kuriame sudėti eksponatai su etiketėmis. Muziejus – tai erdvė, kurioje apsigyvena ir išlieka atmintis. Dėl to labai norime, kad prie parodos kuo daugiau prisidėtų pati reivo bendruomenė, kad kuo daugiau žmonių siūlytų savo eksponatus ir istorijas. LNM siekia kurti dialogą su bendruomenėmis, kurių atmintis dažnai nugula į istorijos paraštes. Nuolat stengiamės atspindėti istoriją įvairiapusiškai ir išryškinti tai, kas visuomenę gali nustebinti. Šįkart tai bus energija, kūrybiškumu ir raiškos laisve pulsuojanti reivo istorija.“
Siūlykite eksponatus ir istorijas
LNM kviečia atsiliepti ir prisidėti prie parodos formavimo visus, kurie atsimena save, savo draugus ar gimines arba patys yra kūrę ar iniciavę vakarėlius, festivalius ar pogrindinius reivus. Ieškome eksponatų ir istorijų iš žmonių, kurie dalyvavo, grojo ar organizavo elektroninės muzikos vakarėlius 1988–2004 m. ar panašiu laikotarpiu.
Tai gali būti užrašyti atsiminimai ar įvairūs eksponatai: vinilinės ar kompaktinės plokštelės, kasetės (tiek originalai, tiek kopijos), plakatai, kvietimai, lipdukai, festivalių apyrankės, drabužiai, aksesuarai, garso ir vaizdo aparatūra, žurnalai, dienoraščiai, nuotraukos, videoįrašai, reivus puošę meno kūriniai ir kt. Ieškome ne tik fizinių eksponatų, bet ir ryškių momentinių prisiminimų. Papasakokite asmenines istorijas, savo reivo patirtį.
Informaciją apie siūlomus eksponatus ir istorijas siųskite el. paštu reivas@lnm.lt iki 2024 m. rugsėjo 30 d.
Rašydami parodos kūrybinei komandai nurodykite:
- Savo vardą ir pavardę.
- Kontaktinį el. paštą ir telefono numerį.
- Siūlomo eksponato tipą (pvz., skrajutė, nuotrauka, vinilinė plokštelė, džemperis, skulptūra, istorija ar kt.).
- Trumpą siūlomo eksponato aprašymą (kur ir kada naudotas, kokia eksponato istorija, su kokiais vakarėliais, asmenimis ar vietomis jis susijęs ir pan.) Jei siūlote su reivu susijusią istoriją, atsiminimą – parašykite ją.
- Siūlomo eksponato nuotrauką (jei tai fizinis objektas);
- Trumpą videoištrauką ar stop kadrą (jei videomedžiaga suskaitmeninta; jei turite nesuskaitmenintą videomedžiagą, nufotografuokite kasečių kiekį ir parašykite preliminarią vaizdo įrašų trukmę).
Informaciją apie eksponatų rinkimo procesą rasite Lietuvos nacionalinio muziejaus internetinėje svetainėje lnm.lt. Jei turite klausimų dėl eksponatų pateikimo, susisiekite el. paštu reivas@lnm.lt.
