Parodoje pristatomi dizaino objektai, kuriuos autorius sukūrė pagal atliktą meninį gintaro gavybos tyrimą. Ar ištekliai beatodairiškai paklūsta tiems, kas juos išgauna ir naudoja? Ar daiktai tėra žmogiškosios būties fonas – sukurti ir laukiantys, kol svetima valia privers juos judėti, veikti, padarys vertingus arba nereikalingus? Naujai atidaroma paroda siūlo netikėtus atsakymus į šiuos klausimus. Paroda veiks iki rugpjūčio 25 d.
„Nuoširdžiai džiaugiuosi galėdamas LNDM Gintaro muziejuje pristatyti šį meno tyrimą, kurį vadinu gintaro materijos tardymu. Nors pradinis impulsas buvo periferijos mentaliteto tyrinėjimas, jis atvedė prie gintaro ir netikėtai padėjo man rasti sveiką asmeninį santykį su juo. Pastebėjau, kad žmonėms trūksta subalansuoto požiūrio, nes gintaras dažnai arba sudievinamas, arba niekinamas. Tikiuosi, kad ši paroda ir ją lydintys tekstai, atskleidžiantys įvairias gintaro istorijas, padės lankytojams atkurti šią pusiausvyrą“, – teigia M. Lesauskas.
Įžvalgiai jautrus gintaro tardymas
Šia paroda, kaip menine-moksline gintaro studija, menininkas kviečia apmąstyti periferijos ir centro santykio aktualumą XXI a. Parodos eksponatuose M. Lesauskas derina skirtingos geografinės kilmės gintarus su jiems estetiškai giminiškomis medžiagomis: kvapiosiomis dervomis, mineralais, natūralios kilmės latekstu. Tačiau tik tiems, kurie leisis į įžvalgiai jautrų gintaro tardymą, objektai atskleis visas savo spektro spalvas.
Parodoje „Peripheria x Cor“ dialogą su gintaru M. Lesauskas plėtoja pasitelkęs medžiagos tardymo metodą, padedantį atsitraukti nuo stereotipų, atskleisti naujus medžiagos rakursus, rasti pagrindą gilesnei kūrybinei refleksijai ir meniniams ieškojimams, peržengiantiems paviršinių nuostatų ribas.
Gintaro vaidmuo istorijoje: kolonijinių praktikų kontekstai ir tautinės tapatybės paieškos
Kūrinius, jų ekspozicijos architektūrą ir pačią parodos erdvę – Tiškevičių rūmus – sieja gintaro paveikumo gija. Jau Egipto faraonai, senovės graikai, romėnai, viduramžių Europos, o vėliau ir imperijos bei okupaciniai režimai gintaru ne tik puošėsi, bet ir naudojo jį politiniais tikslais kaip statuso įtvirtinimo priemonę.
Kaip atskleidė M. Lesausko tyrimas, gintaro išteklių ribotumas didino jo vertę, įkvėpė ritualines praktikas, tačiau tuo pat metu gintaras buvo išnaudojamas totalitarinių ideologijų galios mašinų. Geologiškai kukliai apibrėžiamas kaip suakmenėjusi derva, gintaras kelia ne vien mokslinio lauko susidomėjimą. Aplink gintarą telkiasi istoriniai pasakojimai, brangakmenio naratyvo šleifas, kolonijinės praktikos ir tautinės tapatybės paieškos. Dėl tokios tirštos prasminės įkrovos M. Lesauskas gintarą vadina aktyviai veikiančia medžiaga (angl. agency of things).
Parodoje „Peripheria x Cor“ menininkas kviečia lankytojus apmąstyti medžiagų, iš kurių padaryti eksponatai, kilmę, gavybą, jų parankumą ir neparankumą konkrečių objektų gamybai.
