„Tokie įstatyminiai aktai sutinkami tik keliose valstybėse – taip buvo nacistinėje Vokietijoje, Sovietų Sąjungoje, dabartinėje Kinijoje, Šiaurės Korėjoje, gal dar Rusijoje, Baltarusijoje. Jei šis įstatymas bus priimtas, tai bus žingsnis totalitarizmo link, kai vieša erdvė yra oficialiai, įstatymiškai, parlamento sprendimu ideologizuojama, kai suvaržoma kūrybinė laisvė, prasideda cenzūra“, – sakė A.Labašauskas.
Tiesa, nepaisant šių veiksmų A.Labašauskas sako darbų nestabdantis: „Yra suburta komanda, rytoj jau turėsime susitikimą. Pasidarėm pirmas užduotis. Toliau dirbame su projektiniu pasiūlymu. Mes turime terminus su savivaldybe ir turime į juos tilpti. Jei pradėsi klausytis, kas ką šneka ar kas ką daro, tuomet nieko niekada nepadarysi. Mes ramiai toliau dirbam, vykdom, strateguojam, braižom ir t.t. Komanda labai profesionali – jauni žmonės su didele patirtimi. Dėl to labai smagu.“
A.Labašausko projektas kviečia į Lukiškių aikštę pažvelgti kaip į atvirą miesto erdvę. Jo pasiūlymas – suformuoti kalvą, kuri susilietų su aikšte ir pratęstų aikštės pievas bei takus, papildydama ir paįvairindama kraštovaizdį. Pačioje aikštėje vykstantys gyvi procesai taptų memorialo dalimi, nes, pasak idėjos autoriaus, laisvos valstybės piliečiai, būdami viešoje erdvėje, kiekvieną akimirką kuria vis naują laisvės vaizdinį.
Įstatymo projektas, kuriuo parlamentarai siūlo „aukščiausiu lygmeniu įtvirtinti aikštės valstybinę reprezentacinę funkciją bei joje įrengti memorialą su svarbiausiu simboliu – Vyčio paminklu“, buvo užregistruotas praėjusią savaitę.
Antradienį pateiktą įstatymo projektą palaikė 43 Seimo nariai, prieš buvo 5, 4 susilaikė. Jį toliau svarstys parlamento komitetai, o Seimo salėje įstatymo projektas vėl aptariamas turėtų būti gruodžio 21 dieną.