Architektas, humanitarinių mokslų daktaras, architektūros teoretikas Tomas Grunskis, kūrybinėse dirbtuvėse dalyvaujantis su kolektyvu „aexn“, teigė, jog jo motyvacija teikti savo projekto idėją yra idealistinė: „Suvokiu šios problemos svarbą, asmeniškai ją išgyvenu. Man atrodo, kad kultūrinės atminties reprezentavimas, toks koks buvo siūlytas anksčiau, yra netinkamas. Manau, kartais svarbus ne tik rezultatas, bet ir alternatyvos išsakymas. Jaučiau tam pilietinę pareigą – kaip architektas, kaip urbanistas, kaip menininkas.“
T.Grunskis sakė esąs nepatenkintas lig šiol vykusiais procesais: „Man nepriimtina, kai viena socialinė grupė pradeda uzurpuoti teisę kalbėti apie tautos atmintį. Manau, kad tai yra nacionalinio lygmens problema ir turime bandyti susitarti.“
Autoriaus siūlomas atminties įamžinimo būdas komisijos buvo įvertintas už šiuolaikišką formą, kuriamą panaudojant archetipinę Laisvės kovų simboliką.
Vyčio kryžiaus interpretaciją siūlantis kraštotyrininkas Algimantas Lelešius sakė, jog jam, tremtį išgyvenusiam žmogui, Lukiškių aikštė yra itin svarbi.
„Mes, tremtiniai, pastatėm maždaug 1000 paminklų visoje Lietuvoje, paminklų žuvusiems partizanams ir negrįžusiems iš Sibiro. Aš ir pats savo lėšomis pastačiau ne vieną paminklą. Mus visus labai domina Lukiškių aikštė, kadangi tai istorinė aikštė, čia buvo kariami sukilėliai, netoli – KGB būstinė, kur buvo kankinami tūkstančiai partizanų, politinių kalinių. Gaila, kad daugiau nei 20 metų projektas vilkinamas ir turbūt 10 000 mūsų likimo brolių mirė taip ir nesulaukę tos Lukiškių aikštės“, – sakė A.Lelešius.
Skulptorius ir dizaineris Andrius Labašauskas, siūlantis lakonišką modernaus memorialo viziją ir jos įvietinimą, tikina, jog jam Lukiškių aikštė nėra nei diskusijų, nei aistrų objektas.
„Tai tiesiog vieša erdvė, kuri priklauso mums visiems. Visi turime teisę šitame procese dalyvauti ir pasisakyti, visai kaip Vakarų Europoje. Tad aš ir pasisakiau pirmai progai pasitaikius“, – sako autorius.
Pasak architekto Gintaro Čaikausko, dirbtuvėse dalyvaujančio su skulptoriumi Arūnu Sakalausku ir architektais Linu Naujokaičiu bei Kęstučiu Akelaičiu, Lukiškių aikštė jam, kaip ir kiekvienam Lietuvos piliečiui, yra reikšminga: „27-erius metus Vilniaus vidury žiojėjo neįveikta piktžaizdė, kurios niekaip nepavykdavo sutvarkyti ir atiduoti kasdieniam žmonių gyvenimui, nors įvyko daugybė konkursų.“
G.Čaikauskas kartu su L.Naujokaičiu taip pat yra ir šiuo metu rekonstruojamos Lukiškių aikštės koncepcijos autoriai.
„Per praėjusį laikotarpį situacija pasikeitė tiek, kad pagaliau subrendo socialinis užsakymas, buvo parengta tiksli projektavimo užduotis. Lietuvos vyriausybė šį uždavinį įgyvendinti pavedė miesto savivaldybei. Mūsų kolektyvas, kaip paskutiniojo architektūrinio konkurso antros vietos laimėtojas (pirmos vietos laureatams derybų metu atsisakius dalyvauti) buvo pakviestas prisidėti prie šios iniciatyvos“, – pasakojo G.Čaikauskas, kuris kartu su kolektyvu Lukiškių aikštėje siūlo plėtoti valstybinės heraldikos raišką.
Fotografo, filmų ir instaliacijų kūrėjo Dariaus Žiūros nuomone, vienareikšmiško atsakymo, ką jam reiškia Lukiškių aikštė ir kodėl nutarė dalyvauti kūrybinės dirbtuvėse, nėra: „Norsi žiūrėti į dalykus kiek įmanoma paprasčiau ir neapipinti jų skambiomis abstrakcijomis. Dėl įvairių priežasčių taip susiklostė, kad gyvenu Vilniuje. Taigi, bandau tame gyvenime dalyvauti ir jį kurti.“
Pagal D.Žiūros siūlomą projektą, Lukiškių aikštėje būtų sukurta vieta, kurioje kiekvienas norintis galėtų pabūti rimtyje ir susikaupime – vaizdas būtų filmuojamas ir transliuojamas į aikštėje tam skirtą erdvę, taip pačiai Lukiškių aikštei priskiriant memorialinę funkciją.
Septynių ekspertų komisija liepos mėnesį atrinko idėjas, vertindama, ar jos neprieštarauja reprezentacinei aikštės funkcijai ir šiuo metu įgyvendinamam architektūriniam aikštės piešiniui. Idėjos turėjo atsakyti į užduotį memorialu įamžinti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą. Ne mažiau svarbus kriterijus – idėjų atvirumas šiuolaikiškoms kultūros formoms.
Vieną iš penkių dirbtuvių metu parengtų projektų po viešo pristatymo, įvyksiančio šį rudenį, bus siūloma įgyvendinti.
