„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Lukiškių aikštės memorialo kūrybinių dirbtuvių dalyviai: nuo docentų iki pripažintų menininkų

Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro organizuojamose kūrybinėse dirbtuvėse Lukiškių aikštės memorialo kūrimui dalyvauja penki autoriai bei autorių kolektyvai. 15min kviečia susipažinti su jų biografijomis.
Tomo Grunskio ir kolektyvo „Aexn“ pasiūlymas Lukiškių aikštės memorialui
Tomo Grunskio ir kolektyvo „Aexn“ pasiūlymas Lukiškių aikštės memorialui

Darius Žiūra gimė 1968 m. Joniškėlyje, 1991–1997 m. Vilniaus dailės akademijoje studijavo tapybą, šiuo metu tęsia vizualiųjų menų doktorantūros studijas.

10 dešimtmečio viduryje autorius debiutavo kaip skulptūrinių objektų kūrėjas, vėliau susidomėjo fotografija, videomenu. Savo kūryboje dažnai naudoja hibridines formas, dokumentalumą, D.Žiūros domėjimosi objektu dažnai tampa artima aplinka.

Autorius dalyvavo ne vienoje grupinėje parodoje, taip pat ir šalies meno lauką apžvelgiančiose parodose „Lietuvos dailė 1989–1999: dešimt metų“, „Savigarba. Lietuvos dailė 01“ ir „Lietuvos dailė 2000–2010: dešimt metų“. Menininkas dalyvavo 5-ojoje ir 7-ojoje Europos bienalėje „Manifesta“. D.Žiūros personalinės parodos rengtos Lietuvoje ir užsienyje.

Architektas Tomas Grunskis gimė 1972 metais Kaune. 1994 m. baigė architektūros studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete, 1996-aisiais Vilniaus universitete įgijo magistro laipsnį. 2002 m. apsigynė disertaciją.

„Facebook“ nuotr./Tomas Grunskis
„Facebook“ nuotr./Tomas Grunskis

T.Grunskis 2005 m. įkūrė architektūros ir urbanistinio projektavimo studiją „aexn“, laimėjusią Mažeikių sporto ir pramogų centro, „Mėmelio miesto“ ir kitus architektūrinius konkursus, pelniusią „Auksines paletes“ už geriausius interjero sprendimus. T.Grunskis taip pat įkūrė architektūros galeriją „Nulinis laipsnis“, kuri 2016 m. mugėje „ArtVilnius“ buvo pripažinta geriausia Lietuvos galerija.

T.Grunskis yra VDA ir VDU docentas, daugiau nei 60-ies publikacijų autorius.

Algimantas Lelešius gimė 1939 m. Marijampolėje. Kartu su motina 1941 m. buvo ištremtas į Altajaus kraštą. Į Lietuvą sugrįžo 1957 m., netrukus įstojo į Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą. Tris dešimtmečius dirbo mokytoju Marijampolės rajone, šiuo metu dirba Marijampolės Tauro apygardos partizanų muziejuje.

Aktyviai veikia socialiniame gyvenime: siekė įamžinti vyskupo Vincento Borisevičiaus atminimą, kartu su Sąjūdžio rėmimo grupe prie Kazlų Rūdos geležinkelio stoties pastatė paminklą bolševizmo aukoms, savo iniciatyva ir lėšomis – paminklą „Tauro“ apygardos partizanams Lietuvos partizanų gatvėje, kryžių partizanų atminimui naujosiose Kazlų Rūdos kapinėse, taip pat publikuoja straipsnius žiniasklaidoje.

Menininkas Andrius Labašauskas gimė Kaišiadoryse 1984 m. Vilniaus dailės akademijoje įgijo skulptūros magistro laipsnį, studijuodamas buvo išvykęs į JAV, mokėsi Masačusetso meno ir dizaino koledže. Šiuo metu dirba dailininku bendrovėje „Pixelmator Team“.

Menininko kūrybinė biografija įvairi: nuo 2010 m. Londono gatvėje pristatytos asmeninės parodos „Smoking Kills“ iki architektūros objektų fotomanipuliacijų, įvietintų instaliacijų bei dailininko darbo animaciniuose filmuose. A.Labašauskas dalyvavo ne vienoje grupinėje parodoje: „Neatsakytasis Q“, „Caution! Mind the Object“, festivalyje „Kosminė odisėja“ ir kt.

Kūrybinėse dirbtuvėse su skulptoriumi Arūnu Sakalausku ir architektais Linu Naujokaičiu, Kęstučiu Akelaičiu dalyvaujantis Gintaras Čaikauskas gimė 1962 m. Vilniuje.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gintaras Čaikauskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gintaras Čaikauskas

1985 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1989–1990 m. dirbo architektu Suomijoje, nuo 1992 m. tapo bendrovės „Architektūros linija“ projektų vadovu.

Tarp įgyvendintų projektų: Sporto, pramogų ir verslo centras „Forum Palace“, Gyvybės mokslų centras, Raudonojo Kryžiaus centras Tauragėje ir kt.

G.Čaikauskas yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius.

G.Čaikauskas kartu su L.Naujokaičiu yra ir šiuo metu rekonstruojamos Lukiškių aikštės koncepcijos autoriai. Prie jų komandos taip pat prisijungė architektas, Vyčio paramos fondo valdybos narys Kęstutis Akelaitis bei skulptorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Arūnas Sakalauskas.

Septynių ekspertų komisija liepos mėnesį atrinko idėjas, vertindama, ar jos neprieštarauja reprezentacinei aikštės funkcijai ir šiuo metu įgyvendinamam architektūriniam aikštės piešiniui. Idėjos turėjo atsakyti į užduotį memorialu įamžinti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą. Ne mažiau svarbus kriterijus – idėjų atvirumas šiuolaikiškoms kultūros formoms.

Vieną iš penkių dirbtuvių metu parengtų projektų po viešo pristatymo, įvyksiančio šį rudenį, bus siūloma įgyvendinti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“