Meno darbuotojai susibūrė į profesinę sąjungą: kovos už orų atlygį

Ketvirtadienį kultūros komplekse „Sodas 2123“ pirmąją viešąją diskusiją surengė naujai susikūrusi Meno darbuotojų profesinė sąjunga (MDPS).
Diskusijos dalyviai
Diskusijos dalyviai / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Kovos už orų atlygį

Viena iš MDPS iniciatorių menininkė Agnė Jokšė teigė, kad pirmiausia sąjunga kovos už orų atlyginimą. Pasak jos, jis turi būti užtikrintas, o tam, kad rezultatas būtų pasiektas, menininkai turi solidarizuotis, bet ne trukdyti vieni kitiems.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Eglė Ganda Bogdanienė
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Eglė Ganda Bogdanienė

Jai pritarė ir Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė. Kaip pavyzdį, ji pateikė kai kurių didžiųjų Lietuvos muziejų praktiką, tarkime, MO muziejus eksponuodamas menininkų darbus nemoka kūrėjams honorarų: „Tą dalyką reikėtų išspręsti kaip Suomija. 2021 metais prie vieno stalo susėdo jų Kultūros ministerija, Muziejų asociacija, meno kūrėjų organizacijos ir nusprendė, kad visi menininkai, kurie eksponuojami muziejuose, gauna atlygį už kūrybą.“

Anot E.G.Bogdanienės, Lietuvoje šį dalyką turėtų inicijuoti Kultūros ministerija, o sąjungos dar kartą priminti: „Apie tai su Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos pirmininke Danute Gambickaite ne kartą esame kalbėjusios Vizualiųjų menų taryboje prie Kultūros ministerijos. Manau, jau artėjame prie deadline'o.“

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Agnė Jokšė
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Agnė Jokšė

A.Jokšė iškėlė ir biurokratizmo problemą. E.G.Bogdanienė papildė, kad ypač sudėtinga situacija yra su viešaisiais pirkimais: „Taip, menininkas turi būti įsisteigęs mažąją bendriją, uždarąją akcinę bendrovę, turėti individualią veiklą ir t.t. Tačiau jūs neįsivaizduojate, ką reiškia pasiūlyti savo kūrinį, pavyzdžiui, Vilniaus miestui. Mes bandome aiškinti, kad niekur pasaulyje nėra taip, kad skulptūra lyg kokia kėdė yra perkama per viešuosius pirkimus.“

Audriaus Solomino nuotr./Vaida Stepanovaitė
Audriaus Solomino nuotr./Vaida Stepanovaitė

Portalo „Artnews.lt“ vyriausioji redaktorė Vaida Stepanovaitė kalbėjo apie mokestinės aplinkos gerinimą: „Nepastovias pajamas turinčiam kūrėjui yra tikrai sudėtinga surinkti pakankamą uždarbį, kad gautų socialines išmokas. Šis klausimas aktualus ne tik meno laukui. Be Kultūros ministro įsitraukimo to tikrai negalėsime išsikovoti. Prieš keletą metų tą bandėme daryti su kita asociacija, tai mums siūlydavo eiti į Finansų ministeriją. Norėčiau, kad kultūros ministras mums taip neatsakytų, nes būtent jis meno laukui ir atstovauja.“

E.G.Bogdanienė dar minėjo procento nuo statybų projektą bei Pridėtinės vertės mokesčio lengvatas: „Kodėl tik atlikėjai po pandemijos turėjo 9 proc. PVM lengvatos? Turėtų būti kažkokia logiška sistema – arba visiems, arba niekam. Kodėl tapytojas turi mokėti 21 proc., o atlikėjas – 9 proc.? Gavome tokį atsakymą – kūryba yra prabangos prekė, o prabangai negalima taikyti lengvatų.“

Kaip Lietuvoje gyvena menininkai?

Į diskusiją buvo pakviestos tyrėjos Kamilė Čelutkaitė bei Kristina Mažeikaitė, kurios Lietuvos kultūros tarybos užsakymu, atliko tyrimus, atskleidžiančius menininkų socialinę ir kūrybinę būklę.

Pasak K.Mažeikaitės, Lietuvoje veikia daugiau kaip 10 500 profesionalių menininkų, apie 6000 jų gyvena ir dirba Vilniuje.

Lietuvoje tik kas penktas kūrėjas gali pragyventi vien iš kūrybinės veiklos.

Kas penktas kūrėjas turi įkūręs savo kultūrinę organizaciją, kas dešimtas turi vadybininką, septyni iš dešimties priklauso meno kūrėjų sąjungai, kas trečias turi paramos gavėjo statusą.

Kalbėdama apie finansinę meno kūrėjų būklę K.Mažeikaitė sakė, kad Lietuvoje tik kas penktas kūrėjas gali pragyventi vien iš kūrybinės veiklos.

Rezultatai lyčių lygybės klausimu taip pat nedžiugina – moterys menininkės uždirba 200 eurų per mėnesį mažiau.

„Jeigu moterys norėtų pasivyti vyro atlyginimą, per metus ji turėtų papildomai dirbti 3,5 mėnesio. Tai reiškia didesnį stresą, nuovargį ir mažesnę pensiją“, – komentavo K.Mažeikaitė.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Kamilė Čelutkaitė, Kristina Mažeikaitė
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Kamilė Čelutkaitė, Kristina Mažeikaitė

K.Čelutkaitė pažymėjo, kad atlyginimų atskirtis egzistuoja visose meno srityse. Visgi vizualiųjų menų srityje didesnes pajamas (daugiau nei 1200 eurų per mėnesį) uždirba maždaug 14 proc. vyrų kūrėjų, o moterų kūrėjų šioje kategorijoje nėra apskritai. Daugiausia moterų – apie 50 proc. – uždirba iki 600 eurų per mėnesį.

„Mes matome, kad žymiai daugiau moterų yra skurdesnėje padėtyje“, – teigė K.Čelutkaitė.

Kam reikalinga profesinė sąjunga?

Renginio metu užduodama klausimą apie menininkų profesinių sąjungų prasmę publicistė ir teisininkė Emilija Švobaitė citavo vieną iš apžvalgininko Rimvydo Valatkos įrašų: „Lyja, bet vis tiek smagi diena. Įsijungiu „LRT plius“, kur „Dviračio žiniose“ parodijuojama laidos vedėja pasakoja apie visokiausias kultūros įdomybes. Eureka, ponai! Sužinojau, kad meno kūrėjams trūks plyš reikia įkurti naują profsąjūzą, bo jiems niekas neatstovauja. Kalba rimtos personos ir labai ilgai. Menininkas, kurio produktas toks individualus, kad individualiau gali būti pats Jėzus Kristus, profsąjungoje. Individualybė kubu. Kolektyvinis meno reikalų gynimas per proletarams skirtą profesinę sąjungą.“

Atsispirdama nuo R.Valatkos žodžių E.Švobaitė pažymėjo, kad subūrus profesinę sąjungą teks susidurti su iššūkiais: „Pirma, reikės įrodyti, kad profesinė sąjunga yra geras ir reikalingas dalykas bei parodyti, kad menininkas taip pat yra darbuotojas.“

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Danutė Gambickaitė, Emilija Švobaitė
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Danutė Gambickaitė, Emilija Švobaitė

A.Jokšė sakė, kad į R.Valatkos poziciją neatsakytų: „Man regis, nelabai yra suprantama šio lauko problematika. Mūsų nėra daug, visi vieni kitus pažįstame, tad natūraliai dalinamės, kas kiek gauna ir už ką. Tačiau ateina jaunesni kūrėjai, kuriems 50 eurų yra labai daug (iki kol nesusimoki mokesčių).“

„Labai tikiuosi, kad kartu mes galime kalbėti apie tai, kodėl mums reikia šios profesinės sąjungos. Man jos reikia, nes šiame lauke jaučiuosi vieniša. Kaip menininkė jaučiuosi apkrauta darbu, kuris yra administracinis, biurokratinis, bet to, kartais susidūriu su sudėtingomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kai man nesumokama už darbą. Mes juokėmės, kad mūsų sukurtas MDPS logotipas neatrodo rimtai, bet galbūt jis taip atrodys kai kreipsimės į teismą“, – teigė A.Jokšė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis