Meno mugės jubiliejus
Meno mugė „ArtVilnius’24“ šiuos metus pasitinka su šūkiu „Švęsti meną!“ Kaip kalba „ArtVilnius“ įkūrėja ir vadovė Diana Stomienė, 15 mugės metų jau yra visai daug, mat mugė įžengė į paauglystę: „Jau 15 metų žengiame šiuo keliu, matome, kaip kasmet keičiasi programa, žiūrovai, meno turinys, tarptautiniu kontekstu matome vis didesnių ir žymesnių menininkų. Aš tuo labai džiaugiuosi.“
Danijos galerijos „NB“ įkūrėjas Thorkildas Nielsenas, kuris „ArtVilnius“ dalyvauja nuo pat pirmųjų mugės metų, džiaugiasi šia proga. T.Nielsenas pabrėžia, kad prieš 15 metų šioje mugėje viskas buvo visai kitaip, o įvykęs progresas yra sveikintinas: „Iš pat pradžių čia buvo tik lietuvių menininkai, dabar mugė yra kur kas platesnė. Baltijos šalyse tai yra kone didžiausia meno mugė, o ateityje, tikiuosi, kad ji taps viena svarbiausių ir visoje Europoje.“
„ArtVilnius“ meno vadovė Sonata Baliuckaitė, ekskursijos po besiruošiančias erdves metu pasakoja, jog nors mugėje sunku apjungti viską į bendrą šventės temą, mat tai atsispindi nebent pačių galerijų kūriniuose, tačiau rasti užuominų į tai tikrai galima. Tiesa, ji pabrėžia, kad šventė gali būti suprantama skirtingai: „Amerikiečių menininkės Ninos Sarnelle vaizdo įraše „Didysis atidarymo renginys“, kurį pristato Švedijos šiuolaikinio meno fondas iš Stokholmo „Index“, yra šventės analizė, kaip mieste vyksta šventės, apie po jų liekančias šiukšles ir taip toliau. Tai pas mus ir yra šventės temos, bet nebūtinai pozityviu rakursu.“
S.Baliuckaitė tikina, kad tarp daugumos naujų mugėje dalyvaujančių galerijų, yra ir nemažai tokių, kurios per 15 gyvavimo metų jau tapo ilgametėmis dalyvėmis: „Pas mus yra geros sąlygos: didžiuliai erdvūs stendai už labai gerą kainą, malonus aptarnavimas, įvairūs papildomi renginiai. Todėl net jeigu kai kurios galerijos kartais neparduoda nei vieno meno kūrinio, jos vis tiek grįžta, nes joms tinka mūsų siūlomos sąlygos ir jos palaiko pačią idėją.“
Šių metų kryptis – Šiaurės Europa
Jubiliejinėje „ArtVilnius’24“ mugėje lankysis dalyviai iš Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ukrainos, Lenkijos, JAV. Taip pat dalyvaus ir Danijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Belgijos, Estijos, Latvijos meno kūrėjai.
Kaip pasakoja „ArtVilnius“ meno vadovė, anksčiau didelis dėmesys mugėje buvo skirtas Prancūzijai, Ukrainai, Baltijos šalims. S.Baliuckaitė kalba, jog šiemet tokia kryptis pasirinkta, mat mes patys priklausome Šiaurės Europai ir esame jos dalis: „Ši kryptis, ypač Skandinavijos šalys, man pasirodė ryškios, dekoratyvios, nors dažnai siejame jas su minimalizmu. Man atrodo, kad čia kūriniuose yra daug gyvūniškų, animalistinių temų – papūgų, pelėdų, gyvačių, mistinių gyvūnų.“
Jos teigimu, šios Skandinavijos šalių pusės mes dažnai nematome, todėl ją taip pat reikia parodyti bei atskleisti. Meno vadovė ekskursijos metu prideda, jog Šiaurės, Skandinavijos šalys neretai asocijuojamos su gamta, todėl gamtos elementų mugėje taip pat netrūksta. Projektų zonos kuratorius dr. Valentinas Klimašauskas pamini, kad šiam regionui mes priklausome ne tik geografiškai, bet ir ekonomiškai bei kultūriškai, todėl mugės kontekste tai itin svarbu.
S.Baliuckaitė kalba, jog šiemet mugė pasipildys plačiu fotografijos meno ratu, instaliacijomis, performansais, įvairiomis vizualizacijomis, edukacijomis vaikams ir suaugusiems, interaktyviomis patyriminėmis ekspozicijomis. Mugėje veiks V.Klimašausko kuruojama projektų zona „Agentūra: apie peles, sceną ir mašinas“, kurioje lankytojus džiugins vizualiojo meno scenos atstovai. Taip pat atvira bus estės Marios Arusoo kuruojama paroda „Takas“. M.Arusoo sako, jog vienos jungiančios temos čia nėra, mat visi kūrėjai atėjo atviru kvietimu: „Leiskite sau į tai žiūrėti, kaip į orientacinį žaidimą ir ieškokite, pastebėkite, pamatykite ir atraskite užuominas.“
Ekskursijos metu „ArtVilnius“ meno vadovė S.Baliuckaitė dalinasi ir įdomiais faktais apie pasikeitusią mugės architektūrą – projektų zonoje pirmą kartą „Litexpo“ sienos yra atidengtos, o erdvę papildo stelažai, kurie atkartoja sienas ir su jomis kalbasi.
Kokias galerijas išvysime?
Pirmą kartą mugėje dalyvauja net 20 tarptautinių galerijų, pavyzdžiui, „Sami Centre for Contemporary Art“ iš Norvegijos, „Davis“, „Gallery Hjorth“ iš Danijos, „KITA“ iš Suomijos, „Louise“ ir „Eristavi“ iš Belgijos, Latvijos galerijos „ISSP“, „ASNI“, „Cut Art gallery“.
Fotografijos meną 15-oje mugėje pristatys net 10 galerijų, o meno vadovės teigimu, šiemet galima pamatyti ženkliai daugiau fotografijų ir kitų galerijų stenduose.
„ArtVilnius’24“ stenduose lankytojai taip pat išvys Danijos galerijas NB, Latvijos galerijas „Māksla XO“, „Alma“, „Pilot“, Prancūzijos „Galerie Nivet-Carzon“, Estijos galerijas „Okapi“, „Tütar“, lietuviškąsias, tokias kaip „The Rooster gallery“, „Terra Recognita“, „The Room“, „Drifts“, KADS galeriją „Baroti“, Kauno fotografijos galeriją, „Tumo galeriją“, kuri pristatys Afrikos menininkus, net 6 Vilniaus dailės akademijos galerijas bei daugybę kitų.
Dalyvių sąrašą papildo ir Lietuvos regionuose įsikūrusios galerijos: Panevėžio miesto dailės galerija, „S_ IN“ Lietuvos dailininkų sąjungos galerija iš Šiaulių, Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės galerija, Dusetų dailės galerija, Ukmergės „Vilkamirgės“ galerija, Molėtų dailės galerija bei kitos.
Pirmoji „ArtVilnius“ surengta 2009-aisiais. Ji buvo „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ (VEKS) nacionalinės programos dalis, tuomet joje apsilankė per 20 tūkst. žmonių. 15-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’24“ vyks parodų ir kongresų centre „Litexpo“ spalio 4–6 dienomis.
