Šios problemos sprendimu gali tapti lankymasis meno įstaigose: tai patvirtino MO muziejaus keturiose savivaldybėse įgyvendintas projektas „be neriMO“, skirtas gerinti vyresnio amžiaus žmonių psichologinę savijautą.
Senjorus subūrė meno erdvėse
Šių metų birželio – lapkričio mėnesiais vykdytas MO muziejaus projektas subūrė pusantro šimto dalyvių Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Marijampolėje. Bendradarbiaujant su vietos Visuomenės sveikatos biurais ir Socialinio recepto koordinatoriais pakviesti dalyviai sudarė nedideles grupes, kurių kiekviena susitiko šešiuose užsiėmimuose ir lankėsi įvairiose kultūros įstaigose.
Vyresnio amžiaus dalyviams specialiai sukurtos programos pagrindu tapo MO muziejaus užsiėmimų ciklas „be neriMO“, skirtas nerimo ir emocinės įtampos mažinimui. Programos kūrime dalyvavo MO muziejaus edukatorės psichologės ir psichoterapeutės, per meno kūrinius ir atvirą dialogą užsiėmimų dalyviams suteikusios žinių, kaip menas gali padėti geresnei savijautai, emocijų valdymui, savęs pažinimui bei naujų bičiulių rato plėtimui.
Pilotinis bandymas brėžia gaires ateities galimybėms: užsiėmimų dalyviai sako pajutę didesnį prasmės ir pilnatvės jausmą, sutikę bendraminčių ar net lengviau išgyvenę sunkų gyvenimo etapą.
Socialinis receptas – sielos negalavimams gydyti
Pasak MO muziejaus vadovės Mildos Ivanauskienės, šis projektas – pavyzdys, kaip Socialinis receptas gali veikti kuriant apčiuopiamą pokytį vyresnio amžiaus žmonių tarpe. MO muziejus tapo viena pirmųjų nevyriausybinių organizacijų, dar 2021–aisiais viešai prakalbusių apie Socialinio recepto iniciatyvos svarbą ir pasisiūliusių ją įgyvendinti.
„Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad apie trečdalis sveikatos priežiūros įstaigų pacientų jose lankosi vedami ne konkrečių ligų, bet nerimo ir vienišumo. Taip pat mokslas jau įrodė, kad muziejų lankymas mažina stresą bei suteikia pilnatvės jausmą, stiprina socialinius ryšius – tai tapo atspirties tašku kuriant šį projektą Lietuvos senjorams“, – pasakoja M.Ivanauskienė.
Socialinio recepto iniciatyvai Lietuvoje žengiant pirmuosius žingsnius, MO muziejaus įgyvendinti užsiėmimai senjorams tampa veiksmingo veikimo modelio pavyzdžiu.
„Dalyvių atsiliepimai rodo, kad projektas yra akivaizdus sėkmės atvejis ir tiesiogiai koreliuoja su Socialinio recepto siekiais mažinti vyresnio amžiaus žmonių vienišumą, stiprinti emocinę gerovę, kurti erdvę bendravimui ir plėsti akiratį. Svarbu ir tai, kad projektą vykdėme ne tik Vilniuje, bet ir regionuose – daugelis dalyvių atskleidė, kad iki tol net nėra turėję meninių patirčių“, – dalinasi MO muziejaus vadovė.
Emocijų patyrimas per meną – arčiau dūšios
Taikomosios antropologijos organizacijos „Anthropos“ atliktas kokybinis tyrimas, skirtas įvertinti projekto poveikį, atskleidė, kad net ir po sąlyginai neilgo šešių užsiėmimų ciklo dalyviai pastebėjo gyvenimo pokyčius. Nemaža dalis projekto dalyvių teigė dėl savo amžiaus daug kur besijaučiantys nepageidaujami, tad užsiėmimai leido pagaliau pasijausti reikalinga ir visaverte visuomenės dalimi.
„Man tas projektas, matyt, Dievulio siųstas, nes dabar pergyvenu bene sunkiausią gyvenimo laikotarpį ir jis man padėjo susitvarkyti su savim. Gavau iš jo daugiau, negu mokydamasi universitete, nes arčiau dūšios ir arčiau manęs buvo tai, ką mes čia patyrėm“, – dalinosi projekte dalyvavusi Stanislava iš Panevėžio.
Dalyviai taip pat pastebėjo, kad užsiėmimai padėjo išsivaduoti iš nerimo, suvaldyti įkyrias negatyvias mintis, priimti bei išgyventi savo emocijas. Viena iš dalyvių dalinosi mielai naudojanti projekto metu išmoktas dėmesingo įsisąmoninimo technikas, pavyzdžiui, tik atsibudus šypsotis ir tokiu būdu „apgauti smegenis“.
Edukatorių moderuojami užsiėmimai meno erdvėse pakeitė ir senjorų požiūrį į meną: anot kitos dalyvės, paveikslus ji anksčiau laikė nesuprantamomis teplionėmis, tačiau užsiėmimai leido į juos ne tik kitaip žiūrėti, bet ir kažką įžvelgti.
Kai kurios užsiėmimų ciklo dalyvės dalinosi, kad pirmą kartą meno erdvių lankymą patyrė kaip nusiraminti padedančią veiklą, kurią galės įtraukti į savo kasdienybę. Pasak senjorų, projektas „be neriMO“ leido meno erdvėse pasijusti laukiamais ir reikalingais, padrąsino dažniau atverti įvairių kultūros įstaigų duris.
Bendravimas tapo svajonės išsipildymu
Bene svarbiausiu akcentu tapo projekto dalyvių patirtis bendraujant tarpusavyje, užmezgant ryšį su nepažįstamais žmonėmis – tokių galimybių, anot jų, vyresniame amžiuje ypač trūksta. Kai kurie dalyviai dalinosi neseniai netekę artimo žmogaus, besijaučiantys vieni, stokojantys pasitikėjimo savimi, o užsiėmimų ir bendravimo dėka sustiprėję.
Edukatorių-psichologių moderuojamų užsiėmimų metu senjorai diskutavo apie meno kūrinius, dalinosi savo įžvalgomis ir džiaugėsi išmokę priimti kitų nuomonę. „Paveikslų aiškinimasis ir bendravimas su kolega man buvo netikėtas svajonės išsipildymas. Mes vieną paveikslą nagrinėjome dviese, vienas atrado viena, kitas – kita ir išėjo toks bendras atradimas“, – džiaugėsi Kazimiera iš Šiaulių.
Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis įgyvendintas projektas kol kas – vienkartinis, tačiau MO muziejaus atstovai tikisi, jog valstybiniu lygiu vystant Socialinio recepto iniciatyvą bus sukurta daugiau galimybių meno ir kultūros įstaigoms tokio pobūdžio projektus vystyti ir toliau.
Pasak MO atstovų, įgyvendinant projektą parengtos rekomendacijos gali padėti geriau suprasti, kaip Lietuvoje galima plėtoti socialinio recepto iniciatyvą ir netgi tapti atspirties tašku kitoms organizacijoms, kurios ateityje norėtų įgyvendinti panašaus pobūdžio veiklas.
