Klaipėda ir pajūrio kraštas bei jo žmonės tapo svarbiausiomis menininko kūrybos temomis. V.Strauko vaizduojamas pasaulis visuomet buvo teigiamas.
Fotografas gimė 1923 m. Požerės kaime, Šilalės rajone. 1946–1950 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, kur baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. 1952 m. V.Straukas persikėlė į Klaipėdą, kur mokytojavo, rašė, dalyvavo teatro veiklose.
1968 m. autorius pradėjo dirbti Klaipėdos buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato ateljė fotografu. 1976 m. jam buvo suteiktas Tarptautinės meninės federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP) vardas, o 1994 m. – nusipelniusio fotografo-menininko garbės vardas. V.Straukas yra pelnęs 5 aukso medalius, 3 Grand Prix, 2 FIAP aukso ir 2 sidabro, bei per 60 kitų apdovanojimų.
1993 m. jam suteiktas Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės nario vardas, 1999 m. suteiktas 5 laipsnio kunigaikščio Gedimino ordino valstybinis apdovanojimas. V.Strauko darbai yra saugomi privačiose bei viešose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje, tarp jų Lietuvos fotomenininkų sąjungoje Vilniuje, Nacionalinėje bibliotekoje Paryžiuje, „Canon“ fotografijos galerijoje Amsterdame ir kitose.
Fotografas savo darbus yra eksponavęs įvairiose šalyse, tarp kurių organizuotos personalinės parodos vyko ir Beverly Art Center Čikagoje (1985 m.), Fotografijos galerijoje Klaipėdoje (2003 m.), Menotyros institute Maskvoje (1982 m.), bei daugelyje kitų.
V.Straukas, nors ir pradėjęs fotografuoti vėlai, greitai susilaukė tarptautinio pripažinimo, išgarsėjęs savo fotografiniu ciklu „Paskutinis skambutis“ (1975–1987 m.). Fotografo darbai orientuoti į gyvenimo vertybių bei virsmų iliustravimą – jaunystę, tėvystę, tėvynę.
„Vengdavau dramatiškos, nelaimingos situacijos. Ieškodavau tam tikro pasitenkinimo, kad žiūrint į mano fotografijas, nereikėtų verkti“, – kažkada prasitarė V.Straukas.
