Didžiausiu 2023-iųjų MO įvykiu tapo Vilniaus 700 metų jubiliejui skirta paroda „Vilniaus pokeris“, o per metus muziejus sulaukė virš 140 tūkst. lankytojų. 2024-aisiais veiksmo MO muziejuje bus ne ką mažiau – jau kovo mėnesį bus atverta nauja didžioji paroda. Ką dar įdomaus naujaisiais metais patirs MO lankytojai?, – rašoma muziejaus pranešime spaudai.
Kvietė atsigręžti į svarbias temas
2023-ieji pažymėjo pirmą apvalią muziejaus sukaktį – spalio mėnesį penkių dienų MOratonu atšvęstas MO penktasis gimtadienis. Muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė pabrėžia, kad per savo veiklos metus MO muziejus ryškiausiai buvo matomas dėl parodų, tapusių reikšmingais įvykiais.
„Per penkerius metus šiose parodose sudalyvavo net apie 0,7 mln. lankytojų – tikriausiai dėl to, kad keliamos temos ir klausimai rezonavo su šiandieninio žmogaus gyvenimu. Tai – vienas iš svarbiausių muziejaus tikslų: mes kviečiame visuomenę atsigręžti į svarbias temas, permąstyti jas per savo patirtis, galiausiai – leistis į atvirą dialogą“, – pasakoja M.Ivanauskienė.
Kviečiame visuomenę atsigręžti į svarbias temas, permąstyti jas per savo patirtis, galiausiai – leistis į atvirą dialogą.
Be didžiosios parodos „Vilniaus pokeris“ (kuratorės Dovilė Barcytė ir Algė Gudaitytė, režisierius Oskaras Koršunovas, scenografas Gintaras Makarevičius) 2023-iaisiais MO muziejuje lankytojai taip pat išvydo vieno žymiausių šiuolaikinių Lietuvos menininkų, JAV gyvenančio ir kuriančio Žilvino Kempino gipso kaukių dirbtuves ir parodą „Portretai–fosilijos 2023“ (kuratorės Miglė Survilaitė ir Aušra Trakšelytė) bei antrąją MO muziejaus parodą vaikams „Troleibuso ūsai“ (kuratoriai – Kotryna Zylė ir Justinas Vancevičius, „Vaikų žemė“).
Visgi MO muziejus nuo pirmųjų veiklos metų siekė neapsiriboti parodų programa ir plačiau atliepti visuomenės poreikius, kurti gilesnį poveikį ir pokytį. Dėl šios priežasties didelis dėmesys skirtas švietimui ir kultūrinei edukacijai.
2023-iaisiais šios pastangos buvo vainikuotos reikšmingu pripažinimu – MO muziejus tapo pirmuoju meno muziejumi, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos akredituotu tobulinti pedagogų kvalifikaciją. MO įdirbiu švietimo srityje M.Ivanauskienė sausio pabaigoje dalinsis vienoje didžiausių tarptautinių muziejų konferencijų „MuseumNext“.
Parodose – dėmesys nutylėtoms istorijoms ir emocinei sveikatai
Su beveik metus trukusia didžiąja paroda „Vilniaus pokeris“ bus atsisveikinta sausio pabaigoje, o šiemet MO muziejaus lankytojų ir vėl lauks dvi didžiosios bei dvi mažosios parodos. Pirmąjį 2024-ųjų pusmetį didelis dėmesys bus skirtas trijų Baltijos šalių moderniam ir šiuolaikiniam menui – lankytojai išvys Lietuvos, Latvijos bei Estijos kūrėjų darbus, o parodų komandas sudaro kuratoriai iš visų trijų valstybių.
Kovo mėnesį atidaroma didžioji paroda „Šito pas mus nėra. Intymumas, normos ir troškimai Baltijos šalių mene“ (kuratoriai Adomas Narkevičius, Inga Lace, Rebeka Põldsam), kuri naujai pristatys tiek žinomų, tiek vis dar mažiau įvertintų Baltijos šalių modernaus ir šiuolaikinio meno kūrėjų darbus. Parodoje eksponuojami kūriniai apmąstys seksualumo kultūrą, šeimos santykius, lyčių roles bei šių reiškinių transformacijas Baltijos šalių vizualiame mene nuo XX a. 7 dešimtmečio iki šių dienų.
Didžioji paroda „Šito pas mus nėra“ atkreips dėmesį į atskirus žmones ir bendruomenes, kurių socialinės lyties, savo identiteto suvokimas neatitiko visuomenėje įtvirtintų nuostatų.
Didžioji paroda „Šito pas mus nėra“ atkreips dėmesį į atskirus žmones ir bendruomenes, kurių socialinės lyties, savo identiteto suvokimas neatitiko visuomenėje įtvirtintų nuostatų, o Baltijos valstybėse neįvykusi seksualinė revoliucija jiems atsiskleisti taip pat neleido. Šia paroda siekiama papasakoti istorijas, kurios daugelį metų buvo slepiamos ar tiesiog nutylimos.
Balandį lankytojų lauks nauja mažoji paroda „Žemyn triušio urvu“ (kuratorės Justė Kostikovaitė, Maija Rudovska, Merilin Talumaa), kuri į trijų valstybių meną nuo 1960-ųjų metų iki šių dienų pažvelgs nauju žvilgsniu – permąstant Baltijos šalyse vykusį atsigręžimą į pagonybę ir dvasingumą kaip priebėgą sovietmečiu bei dvasingumo kismą, jam įgaunant komercinių ir konspiracinių elementų šiais laikais.
2024 metų ruduo MO muziejuje bus skirtas emocinės sveikatos ir ekologijos temoms. Didžioji paroda (kuratorės Brigita Kaleckaitė, Aldona Dapkutė, Deima Žuklytė-Gasperaitienė) pirmą kartą Lietuvoje tokiu mastu sujungs meną ir psichologiją – joje bus nagrinėjamas meno poveikis mūsų psichologinio atsparumo vystymui. Tuo tarpu ją lydinčios mažosios parodos (kuratorius Marius Armonas) centre atsidurs ekologijos tema: pasitelkus šiuolaikinių menininkų kūrinius bus keliami šiandien plačiai nagrinėjami ir aktualūs klausimai, susiję su žmogaus ir gamtos santykiu.
Metams besibaigiant sulaukta pasididžiavimo vertos žinios iš tarptautinio lauko: Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 m. programoje MO muziejus ir vienas svarbiausių Europos meno muziejų – Pompidou nacionalinis meno ir kultūros centras – drauge rengs parodą, kuri atsidarys rugsėjo mėnesį Pompidou centre ir pristatys Lietuvos menininkų kūrinius iš centro kolekcijos.
Toliau keliaus po Lietuvą
Kaip ir praėjusiais metais, MO muziejus modernų ir šiuolaikinį meną skleis plačiai už sostinės ribų. 2023-aisiais keliaujanti MO paroda „Permainų šventė“ apsilankė Druskininkuose, Šalčininkuose ir Biržuose, o Marijampolėje lankytojai galėjo išvysti parodą „Mekas mirksi geriau“. Šiais metais didžiosios parodos „Vilniaus pokeris“ fragmentai lankytojus pasitiks Šiauliuose, Panevėžyje ir Marijampolėje.
Po Lietuvą jau tradiciškai keliaus ne tik MO paroda, bet ir edukacinės veiklos moksleiviams bei mokymai švietimo ir kultūros darbuotojams. Greta parodų su „Tūkstantmečio mokyklų“ programos edukacinėmis veiklomis bus lankomasi Kėdainiuose ir Ukmergėje, o su partneriais Britų taryba Lietuvoje – ir Klaipėdoje.
Kaip ir praėjusiais metais, MO muziejus modernų ir šiuolaikinį meną skleis plačiai už sostinės ribų.
„Džiaugiamės, kad ir šiais metais pavyks tęsti dar iki MO muziejaus atidarymo prasidėjusias keliones po Lietuvą. Nuolat siekiame, kad modernus ir šiuolaikinis menas kuo plačiau išeitų iš sostinės kultūrinio burbulo ribų – kokybiško meno sklaida Lietuvos regionuose reikšminga mažinant kultūrinę atskirtį bei visuomenės susiskaldymą.
Mums ypač svarbu, kad Lietuvos miestuose ir miesteliuose ne tik pristatome parodą, bet ir dalinamės savo sukauptu kultūrinės edukacijos žinių bei praktikos bagažu. Tai kuria apčiuopiamą išliekamąją vertę ir parodai pasibaigus. Sulaukiame pozityvaus grįžtamojo ryšio ne vien iš lankytojų, bet ir edukacijų, mokymų dalyvių net praėjus ilgam laikui – tai yra didžiausia paskata“, – dalinasi MO muziejaus vadovė M. Ivanauskienė.
Pamėgti ir nauji renginiai muziejaus erdvėse
Kaip įprasta, visus metus MO muziejuje vyks renginiai, papildantys parodų patirtį ir kviečiantys naujiems kultūriniams potyriams. Didžiąsias parodas lydės MOratonai, atidarymo savaitgalį paverčiantys turiningų diskusijų, pokalbių, ryškių muzikinių ar scenos menų pasirodymų sinteze.
Jauniausi muziejaus lankytojai laukiami atsinaujinusiuose Šeimų sekmadieniuose su „Keistuolių teatro“ aktoriais Marija Korenkaite ir Eimantu Bareikiu, vasarą muziejus vėl taps kūrybiško šėlsmo erdve vaikų stovyklų dalyviams, o rudenį trečią kartą įvyks vaikų pamėgta Naktis muziejuje.
Gerų žinių sulauks ir norintys pagilinti žinias apie meną – dar vienam sezonui sugrįš populiariosios „Back2School“ paskaitos su Ričardu Jankausku. Per ketverius metus į nedidelio festivalio formatą spėjęs užaugti „MO lauke“ vasarą ir toliau kvies netikėtiems muzikiniams ir literatūriniams atradimams MO muziejaus terasoje.
Tai – tik dalis įvairialypio kultūrinio veiksmo, kuris pasitiks muziejaus lankytojus. Tarp aplankytinų renginių – atsinaujinusios edukacijos vaikams, kasmetinė MOkytojo paso bendruomenei skirta konferencija, komandos formavimui skirtas užsiėmimas „MOmandiruotė“ ir neformalusis „Susitikimas prie meno“, kviečiantis įsitraukti į laisvą moderuojamą pokalbį bei naujas pažintis.
