Vieno svarbiausių Vilniaus tekstų, Ričardo Gavelio romano „Vilniaus pokeris“ įkvėpta paroda plačiai nuskambėjo įtakinguose tarptautiniuose leidiniuose, tokiuose kaip amerikiečių „Forbes“, „Artnet“, prancūzų „Le Monde“ ir kituose.
Vilniuje – ir savo miesto refleksija
MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė džiaugiasi, kad vos atidaryta paroda „Vilniaus pokeris“ sulaukė gausaus užsienio žurnalistų dėmesio. Muziejų kaip savo kultūrinės pažinties su Lietuvos sostine dalį pasirinko ir dalis į NATO viršūnių susitikimą liepos mėnesį atvykusių žiniasklaidos atstovų.
„MO muziejaus didžioji paroda buvo išrinkta vienu iš septynių kultūrinių projektų, skirtų įprasminti Vilniaus 700–ąjį jubiliejų. Tai buvo įdomi ir atsakinga užduotis, kurią su „Go Vilnius“ pagalba, galiu drąsiai teigti, įgyvendinome puikiai – „Vilniaus pokeris“ išties garsiai skamba už Lietuvos ribų.
Muziejų kaip savo kultūrinės pažinties su Lietuvos sostine dalį pasirinko ir dalis į NATO viršūnių susitikimą liepos mėnesį atvykusių žiniasklaidos atstovų.
Sukūrėme parodą, kuri aktuali ne tik vilniečiams ar miesto svečiams, jau turintiems su juo ryšį. Tai yra universalus pasakojimas apie nuolatinę kovą už kūrybos ir proto laisvę, kuri būdinga visiems be išimties žmonėms, miestams bei valstybėms. Ši tema niekuomet nepraranda aktualumo, o dabar, vykstant karui Ukrainoje, yra kaip niekada svarbi“, – teigia M.Ivanauskienė.
Anot MO muziejaus vadovės, „Vilniaus pokeris“ užsienio svečius žavi tiek giliu žvilgsniu į universalias temas bei įsimintinais Lietuvos menininkų darbais, tiek patirtimi parodos erdvėse – literatūros, meno, teatro ir kino sinteze, kurią formavo tarpdisciplininė menotyrininkų bei teatralų komanda.
„Parodos režisieriaus Oskaro Koršunovo vardas plačiai žinomas Europoje, jis daugeliui taip pat yra savitas kokybės garantas. Drauge su juo „Vilniaus pokerio“ komanda sukūrė stiprią parodos atmosferą, tikrą gaveliško sapno labirintą, kuris kiekvieną lankytoją įtraukia į asmeninės refleksijos erdvę, leidžia ieškoti Vilniaus idėjų savo pačių kontekstuose“, – mintimis dalinasi M.Ivanauskienė.
MO muziejus – svarbiausiuose Vilniaus maršrutuose
MO parodoje „Vilniaus pokeris“ lankėsi JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Izraelio, Lenkijos, Latvijos, Suomijos žiniasklaidos atstovai, kurių reportažai pasirodė tiek interneto portalų publikacijose, tiek televizijos reportažuose. Parodos atgarsiai po pasaulį sklinda ir trumpomis rekomendacijomis, ką pamatyti Vilniuje, ir itin išsamiomis apžvalgomis.
Amerikiečių žiniasklaidos gigantas „Forbes“ didžiąją MO muziejaus parodą įtraukė tarp aštuonių priežasčių mylėti Vilnių.
Amerikiečių žiniasklaidos gigantas „Forbes“ didžiąją MO muziejaus parodą įtraukė tarp aštuonių priežasčių mylėti Vilnių. Čia paroda „Vilniaus pokeris“ vadinama pamokančiu iššūkiu ir bebaimiu tyrimu apie sovietmetį ir jo griūtį. Tuo tarpu pagrindinis JAV meno portalas „Artnet“ parodą įvardina kaip kelionę laiku, leidžiančia patirti miesto transformaciją.
Didžiausias Prancūzijos dienraštis „Le Monde“, „Vilniaus pokerį“ įtraukęs į 48 valandų maršrutą Lietuvos sostinėje, parodą vadina įkvėpta ir įkvepiančia. Prancūzų skaitytojams pabuvojus parodoje rekomenduojama dėmesio skirti ir R.Gavelio romanui – anot Vilniuje apsilankiusio žurnalisto Hubert Prolongeau, tai yra ideali įžanga į Lietuvos sielos pažinimą.
Paroda – lūžio taškas tapatybės suvokimui
Lenkų kultūros portale „Culture.pl“ pasirodžiusioje recenzijoje žymus menotyrininkas, režisierius Jarosław Kilian MO parodą vadina istorija apie nuolatinę valios ir proto kovą su blogiu, kuris užrakina žmogų fizinėje ir psichinėje vergijoje.
„Šį pavasarį atidaryta paroda „Vilniaus pokeris“ yra pasakojimas apie kartą, gimusią vergijoje ir išgyvenusią iki laisvės, kartą, kuri bando atsidurti laisvajame pasaulyje. Esu įsitikinęs, kad tai taps lūžio tašku lietuviams ne tik sąmoningai kuriant modernaus meno viziją, bet ir suvokiant savo tapatybę“, – rašo menotyrininkas.
Vilniaus pokeris – drąsi paroda, atvirai kalbanti apie kompleksus ir baimes, stojanti akistaton su tiesa, istoriniu bei politiniu palikimu.
J.Kilian akcentuoja, jog Vilniaus pokeris – drąsi paroda, atvirai kalbanti apie kompleksus ir baimes, stojanti akistaton su tiesa, istoriniu bei politiniu palikimu.
„Romane pristatomas Vilniaus labirintas, kuriame susikerta Lenkijos, žydų, sovietų ir Lietuvos miestai, neturi jokių taisyklių. Nėra nei įėjimo, nei išėjimo, nei centro. Romanas – painus kelias ieškant lietuviškos atminties ir tapatybės. Paroda yra įėjimas į šį labirintą. Jis neseka siužeto, neiliustruoja, bet pagauna romano dvasią ir atmosferą“, – pastebi menotyrininkas.
Lenkų kūrėjas prisipažįsta, kad paroda įkvepia – panašią, pasakojančią apie jo kartos, gimusios nelaisvėje ir išgyvenusios iki laisvės aušros, patirtį, jis norėtų surengti ir Lenkijoje. „Kaip galėtų atrodyti „Varšuvos pokeris“?“, – retoriškai klausia J.Kilian, lyg atitardamas R.Gaveliui, rašiusiam, jog Vilnių galima atrasti kiekviename mieste.
