Atsargiai planuodami 2021-uosius, MO muziejaus atstovai žvelgia pozityviai ir tikisi atidaryti praėjusiais metais neįvykusias parodas bei tęsti sėkmingas 2020-aisiais pristatytas iniciatyvas.
Karantino kūrybiški iššūkiai
„2021-uosius planuojame su viltimi, bet žinome, kad tai nebus lengvi metai. Visgi praėjusieji parodė, kad net ir didelės nežinomybės sąlygomis greitai mobilizuojamės ir atrandame būdų toliau vykdyti savo misiją. Daug dalykų ir vėl darėme pirmą kartą – taip norėdami pasiūlyti fiziškai į MO negalintiems ateiti lankytojams kokybiško virtualaus kultūrinio turinio“, – prisimena MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.
Sukurtos ir pristatytos 20 Lietuvos meno istorijų – video pasakojimai, pristatantys ryškiausius kūrėjus ir Lietuvos dailės istoriją nuo XX amžiaus antros pusės iki dabar. Pristatytas novatoriškas ir unikalus formatas – „33 minutės patyrimo“, kviečiantis į vieno meno kūrinio interpretaciją, lydimą vaizdo, garso ir net skonio patirties.
Surengtos pirmosios Lietuvoje virtualios Lietuvos meno žaidynės „MOlimpiada“. Dalis didžiosios parodos „Kodėl taip sunku mylėti?“ kūrinių perkelta į lauką. Dar labiau sustiprinta virtuali MO muziejaus platforma – pradėtas #menasnaMO naujienlaiškis, atnaujintas internetinis puslapis, pristatytas MO tinklaraštis su pokalbiais, straipsniais, žaidimais, video renginiais ir susitikimais, MO kolekcija, virtualiais turais ir naujiena – MO muziejaus tinklalaide.
MO muziejaus aktyvumas skaitmeninėje erdvėje sulaukė per 286 000 virtualių lankytojų MO interneto svetainės, tinklaraščio ir e. gido platformose 2020 metais. Muziejaus atstovai, remdamiesi reprezentatyvia ir kasmet nuo 2017 m. atliekama „Baltijos tyrimų“ apklausa, teigia, kad skaitmeninis turinys yra ypač aktualus jauniems, 18-30 metų, žmonėms. Nuoseklus ir pozityviai nuteikiantis šio darbo rezultatas yra būtent šioje amžiaus grupėje per 2020 metus 9 proc. išaugęs susidomėjimas moderniu ir šiuolaikiniu menu (iš viso 34 proc.). Be to, šis skaičius gerokai viršija bendrą Lietuvos vidurkį (23 proc.).
Karantino iššūkiai nesustabdė galimybės atidaryti dvi įspūdingas, išskirtines savo inovatyvia, įtraukiančia forma parodas – „Kodėl taip sunku mylėti?“ ir „Iš tos operos“. Pavyko įgyvendinti ir prasmingą, atskirčiai mažinti skirtą, edukacijos projektą „Vizualinio mąstymo mainai mene“ su Britų taryba Lietuvoje. Taip pat pavyko surengti edukacijos konferenciją visos Lietuvos mokytojams.
2021-aisiais laukia ambicingos parodos
Iš 2020 metų rudens perkeltas didžiąją ir mažąją parodas muziejus planuoja atidaryti šį pavasarį. Didžioji MO muziejaus paroda „Sunkus amžius. Szapocznikow-Wajda-Wróblewski“ ne tik pristatys pasaulinio garso lenkų menininkus, bet ir žymės istorinę akimirką – į Vilnių sugrįš čia gimęs ir užaugęs tapytojas Andrzejus Wróblewskis (1927–1957).
MO muziejuje bus pristatomi ryškiausių pokario Lenkijos menininkų – kino režisieriaus Andrzejaus Wajdos (1926–2016), skulptorės Alinos Szapocznikow (1926–1973) ir tapytojo Andrzejaus Wróblewskio – kūryba. Parodą kuruoja žymi lenkų kuratorė Anda Rottenberg, kurios dėka daugiau nei 20 užsienio muziejų ir privačių kolekcininkų pavyko įtikinti paskolinti Wróblewskio ir Szapocznikow kūrinius MO muziejaus parodai. Jie visi atkeliaus iš 14 Europos miestų.
„Viena iš svarbiausių priežasčių imtis šio projekto buvo suvokimas, kiek mažai Lietuvoje už siauro profesionalų rato ribų yra žinoma apie šį vilnietį ir kaip vis dar yra nepatogu kalbėti apie Vilniaus istoriją Antrojo pasaulinio karo metų sūkuryje“, – teigia M.Ivanauskienė.
Šiai didžiajai parodai kontekstą atskleis paroda muziejaus mažojoje salėje „Sunkus amžius: Vilnius, 1939–1949”, kuruojama prof. dr. Giedrės Jankevičiūtės. Ši paroda ne tik su vietiniu kontekstu susies MO muziejaus didžiąją parodą, bet ir pristatys Lietuvoje iki šiol nenagrinėtą temą – 1939–1949 m. Vilnių, jame vykusius kultūrinius mainus ir dramatišką Vilniaus dešimtmetį.
Rudenį MO muziejus kvies į didžiąją parodą „Šventė“. Joje bus nagrinėjama, kokie asmens, visuomenės ar atskirų jos grupių pokyčiai vyksta švenčių metu ir koks šiame procese yra fotografijos vaidmuo. Šalia žymiausių lietuvių menininkų kūrinių bus eksponuojama ir dokumentinė medžiaga apie subkultūrų šventes Lietuvoje nuo 1960-ųjų iki šių dienų.
Vaikams – naktis muziejuje ir speciali paroda
MO muziejus tęs rezultatus duodančias tarpdisciplinines edukacijų kryptis ir toliau įvairiais būdais dalinsis žiniomis apie meno svarbą vaikų kognityviniam vystymuisi. Birželį muziejus pristatys unikalią mažąją parodą, skirtą vaikams – „Ežeras pilnas žvaigždžių“. Ji kvies vaikus ir suaugusiuosius patyrimiškai, per žaidimą, remiantis Vizualinio mąstymo strategijos praktika atrasti meno, kūrybos ir gamtos ryšį MO muziejaus kolekcijos kūriniuose.
2021-aisiais MO muziejaus atstovai tikisi pakviesti į atšauktus arba nukeltus renginius. Vienas jų – didžiulio dėmesio susilaukusi „Vaikų naktis muziejuje“. Vos tik ją paskelbus praėjusiais metais, bilietų neliko per vieną dieną, taigi muziejaus skelbė papildomą renginio datą. Visgi dėl karantino nei viena „Vaikų naktis muziejuje“ neįvyko, tačiau MO atstovai tikisi, kad šiemet tikrai pavyks į ją pakviesti vaikus.
„Mindfulness“ užsiėmimai ir „MOlimpiada“
Muziejui praėjusiais metais nepavyko pakviesti į dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) užsiėmimus muziejuje. Šiemet, pasibaigus dviem karantinams, muziejus pasiūlys ir šią naują galimybę – atsipalaiduoti, susikoncentruoti ir įsiklausyti į save bei savo kūną muziejuje.
Visas praėjusių metų pavasario karantino MO muziejaus iniciatyvas simboliškai vainikavo įvykusi „MOlimpiada“ – Lietuvos modernaus meno žaidynės. Lengva forma atrasti ir sužinoti daugiau apie Lietuvos modernųjį ir šiuolaikinį meną MO muziejus kvies ir šiemet.
MO ir toliau organizuos parodų temas plėtojančius renginius, pasimatymus su kūrėjais, kurie lankytojams siūlys kitus požiūrio kampus ir patirtis, kiekvienos didžiosios parodos atidarymą lydės parodos atidarymo MOratonai, bus organizuojami vasaros renginiai lauke, vasaros stovyklos vaikams, šeimų sekmadieniai ir kiti renginiai.
„MO yra erdvė pažinti naujus dalykus, susitikti ir bendrauti. Kviesime kartu mąstyti, kelti klausimus ir diskutuoti“, – pasakoja M.Ivanauskienė.
