Parodoje eksponuojama 170 darbų, apimančių laikotarpį nuo XX a. 7 deš. iki šių dienų.
Viena parodos kuratorių, Erika Grigoravičienė, ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė, jog ją kaip dailėtyrininkę, dailės istorikę bei teoretikę visad domino intelektualinės, akademinės mados.
„Viena iš tokių madų, su kuria susidūriau prieš penkiolika metų ar dar seniau, buvo vizualioji kultūra, vizualumo studijos, vadinamasis „vaizdinis posūkis“, apie kurį parašiau knygą. O šiame amžiuje pastebėjau, kad atsirado nauja tedencija – dėmesys kitoms rūšims. Ir filosofijoj atsisakyta antropocentrizmo, ir plinta vadinamos posthumanistinės teorijos, kur žmogus nebėra visatos centras“, – kalbėjo E.Grigoravičienė.
Anot jos, MO kolekcijoje medžiagos šiai parodai netrūko: „Su didžiule nuostaba atradau, kad [yra] daugybė kūrinių, netgi sukurtų vėlyvuoju sovietmečiu, visai kitomis intencijomis, kai dar nebuvo intelektualinės mados stebėti gyvūnus per kultūros prizmę ir kultūrą per gyvūnų prizmę. Yra prikurta kūrinių įvairiomis temomis“.
Paroda suskirstyta į devynias temas. Tarp jų – dievybės ir pabaisos, tradiciniai siužetai, miesto gamta, mirusi gamta, skerstuvės, kaimo idilė, keturkojai bičiuliai, daugiarūšė bendrija.
Anot kuratorės, šį sąlygiškai istorinį pasakojimą įrėmina futuristinė parodos dalis, pavadinta „Ateities vizijos“. E.Grigoravičienės teigimu, būtent ši dalis, išplečianti temą ir įjungianti dirbtines gyvybės formas, išskiria „Gyvūną – žmogų – robotą“ panašių užsienyje rengiamų parodų kontekste: „Tokiu būdu žmogus tarsi atsiduria per vidurį tarp gyvūniškumo ir galbūt tarp savo būsimo dirbtinumo.“
Šios dalies kuratorė Ugnė Paberžytė spaudos konferencijoje teigė: „Parodos skyrius „Ateities vizijos“ ir pasitinka, ir išlydi žiūrovą. Tokiu būdu mes užduodam klausimą, ar iš tiesų tai ateities vizija, ar jau realybė, kurioje mes gyvename. Atsiranda temos praplėtimas ir klausimas, kas išvis yra gyvybė, ir kaip įvairiai mes galime ją traktuoti“.
Pasak kuratorės, specialiai šiai parodai MO įsigijo naujų kūrinių. Lankytojai galės išvysti Emilijos Škarnulytės, Pakui Hardware darbus, kurie bus eksponuojami greta Lietuvos meno klasikų (Šarūno Saukos, Vinco Kisarausko, Valentino Antanavičiaus, Romualdo Rakausko ir kt.) kūrybos.
Parodoje taip pat pristatomi ir svečiai iš užsienio – Baltijos šalių menininkų (Katjos Novitskovos, Daigos Grantinos ir Mikelio Fišerio) kūryba bei pasaulinį pripažinimą pelniusios Hito Steyeri kūrinys „Takumo korporacija“ (Liquidity Inc.).
Paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“ veiks nuo balandžio 6 iki rugpjūčio 25 d. Atidarymo savaitgalį lydės renginių programa.
