Keturioliktojo fotomeno festivalio „Kaunas Photo” tema – vanduo. Lyg atsitiktinumas, kad daugelis pasaulio mokesčių rojų – salos: Singapūras, Honkongas, Kaimanų salos, Jungtinės Karalystės Mergelių salos ir kt. Tai ir jūrų pakrantės, kaip Panama, Delaware valstija JAV arba upių pakrantės, tokios kaip Londono Sitis, Amsterdamas. Būtent šiuose pasaulio kampeliuose dažnai fiktyviai telkiasi pačios didžiausios pasaulio kompanijos, kurių skaičius siekia net kelis šimtus tūkstančių. Kompanijos veiklos ar jos imitacijos perkėlimas į ofšorines zonas – vienas masiškiausių mokesčių vengimo būdų, keliantis grėsmę ne vien atskiroms veiklos šakoms, valstybėms, bet ir pasaulinei ekonomikai, tarptautiniam saugumui.
Paslėpti nuo valstybių priežiūros, dideli pinigai maitina nusikalstamą pasaulį ir teroristines grupuotes. „Bet kokia šešėlinės ekonomikos forma atsiliepia šalies ūkiui: infrastruktūros plėtros sulėtėjimu, prastesne sveikatos priežiūra, skurdesniu švietimo ir kultūros finansavimu“, – apie temos užfiksuotos parodoje aktualumą pasakojo festivalio vadovas Mindaugas Kavaliauskas.
Mes bandėme gana nematerialią temą paversti vaizdais ir džiaugiamės, kad sukūrėme darbą, kuris parodo kaip šios vietos atrodo, o svarbiausia – ką jos reiškia.
Darbo „Rojai. Metinė ataskaita“ autoriai, stengdamiesi išsiaiškinti mokesčių rojų veikimo principą, ne tik fotografavo, bet taip pat atliko išsamius tyrimus. Buvo apskaičiuota, kad daugiau nei 32 trilijonai dolerių, kurie yra apsaugoti mokesčių rojuose pasauliniu mastu, didžia dalimi – nebematomi. Daugumą šių pinigų slepia itin turtingi asmenys tose vietose, kurios nepatenka į valstybės reguliavimo sferą. Tačiau auganti dalis valdoma kompanijų, kurios mokesčių rojus naudoja dažnai legaliai, išvengiant finansinių reglamentų ar sumažinant savo mokesčius.
Eikvojamus išteklius šalys gali skirti mokslui, sveikatai ir apsaugai. Mokesčių rojai nėra vien tik egzotiškas tropinis ekscentriškumas, bet tapo globalizuotos ekonomikos struktūriniu instrumentu. „Mes du metus praleidome keliaudami po vietų, nepatenkančių į valstybės reguliavimo sferą, centrus, kuriuose įgyvendinama mokesčių vengimo idėja, slaptumas, banko operacijos. Mes bandėme gana nematerialią temą paversti vaizdais ir džiaugiamės, kad sukūrėme darbą, kuris parodo kaip šios vietos atrodo, o svarbiausia – ką jos reiškia”, – apie darbų seriją šiuo metu eksponuojamą šalia VMI pasakojo Paolo Woods ir Gabriele Galimberti.
„Vienas iš mokesčių administratoriaus tikslų – gyventojų sąmoningumo ugdymas. Tikimės, kad lauko fotografijų paroda, atspindinti galimai nuslėptų mokesčių sąskaita sukurtą prabangą, prisidės prie kauniečių pamąstymo apie tai, kokią žalą visuomenei ir valstybei daro mokesčių vengiantys asmenys“, – teigia Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Judita Stankienė, kviesdama kauniečius aplankyti parodą ir pažvelgti į mokesčius per meno bei kultūros prizmę.
Paroda veiks iki spalio 31-osios.
XIV-ojo „Kaunas Photo“ festivalio lauko parodos taip pat eksponuojamos Žaliakalnio funikulieriaus papėdėje, V. Putvinskio g., Čečėnijos a. ir aikštėje prie Kauno pilies. Visos lauko parodos lankytojams atviros iki spalio pabaigos.
XIV-ojo fotomeno festivalio „Kaunas Photo“ pagrindiniai renginiai Kaune vyks rugsėjo pirmosiomis savaitės dienomis ir tęsis iki spalio pabaigos.
„Kaunas Photo“ – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Nuo 2004 m. festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalis laikomas vienu svarbiausių tęstinių meno renginių Lietuvoje. Festivalis yra pasaulinės „Festivals of Light“ organizacijos narys.
„Kaunas Photo“ didieji rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Kauno miesto savivaldybė. Festivalio globėjas Prezidentas Valdas Adamkus.
