Pagrindinė dailininko darbų kolekcija yra pristatoma atnaujintoje nuolatinėje ekspozicijoje LNDM Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje. LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje parodą „Pranas Domšaitis (1880–1965). Jos / Jo figūra“ lankytojai galės aplankyti iki 2025 m. vasario 16 d.
Tuo pat metu galerija eksponuos pasaulinio garso XX a. II pusės fotografo, socialinės dokumentikos meistro Davido Goldblatto (1930–2018) kūrybos parodą „David Goldblatt: (Ne)matomos struktūros“. Šiuos menininkus sieja kūrybinė veikla Pietų Afrikos Respublikoje.
Užsienietis be tėvynės
Kūrybinis P.Domšaičio palikimas vingiuoja Rytų Prūsijos, Vokietijos, Austrijos, galiausiai – Pietų Afrikos maršrutais. Menininkas ne tik fiksavo geografinių vietovių peizažus ten, kur trumpiau ar ilgiau apsigyvendavo, bet, būdamas tikras nomadas, eskizavo kraštovaizdžius, į kuriuos jį nublokšdavo smalsumas. Daugiausia tai buvo Europos žemyno ribas peržengiančios šalys – Tunisas, Somalis, Bosforo sąsiauris, Turkija ir kt.
Parodoje „Pranas Domšaitis (1880–1965). Jos / Jo figūra“ susipina du klasikinės tapybos žanrai – portretas ir peizažas. Parinkdama šių žanrų kūrinius, parodos kuratorė A.Trakšelytė siūlo atrasti skirtingiems geografiniams kraštovaizdžiams būdingus spalvinius niuansus ir portretuojamų, daugiausia moterų, atvaizdų etnografiškumą.
„Šiuolaikiniu postkolonijiniu požiūriu, tai kritinio apmąstymo reikalaujantis žvilgsnis į kitą kultūrą ir žmogų, jo tapatybę, bet klimato kaitos iššūkių akivaizdoje natūralios gamtos peizažai neabejotinai kelia susižavėjimą. Be to, tapatybės klausimai iškyla ir bandant charakterizuoti paties Domšaičio – užsieniečio be tėvynės (vok. Heimatlose Ausländer) – portretą“, – sako kuratorė.
Ryšys su Lietuva
Nors augo ir brendo vokiškoje aplinkoje, P. Domšaitis aktyviai deklaravo lietuvišką kilmę ir 1920 m. jam buvo suteiktas Lietuvos Respublikos pasas, o apie 1938 m. kūrinius pradėjo pasirašyti sulietuvinta pavarde – „Domsaitis“.
Pokario Austrijoje sutikęs išeivių lietuvių dailininkų, tarptautinėse karo pabėgėlių kūrybos parodose pirmą kartą dalyvavo kaip lietuvių menininkas. Čia užsimezgę ryšiai su išeivija nenutrūko visą gyvenimą – bendrauta laiškais, dalyvauta jų rengiamose parodose JAV ir Kanadoje.
1949 m. P.Domšaitis su žmona Adelheida Armhold išvyko į Pietų Afrikos Respubliką. Apsigyvenęs Keiptaune, pasinėrė į kūrybą ir greitai įsiliejo į vietos kultūrinį gyvenimą: rengė personalines parodas, 1963 m. atstovavo šaliai prestižinėje San Paulo bienalėje.
Kūrybinis palikimas
P.Domšaičio vardas Europoje, ypač Vokietijoje, iki Antrojo pasaulinio karo, o po jo – Pietų Afrikos Respublikoje, visada buvo minimas tarp dailės garsenybių, jo kūryba neatsiejama nuo moderniosios dailės istorijos. 1964 m. už meno pasiekimus jam buvo suteiktas vienas garbingiausių Pietų Afrikos apdovanojimų – „Garsūs ir vilčių teikiantys dailininkai“ (Artistis of Fame and Promise).
Nėra tiksliai žinoma, kiek P.Domšaitis sukūrė darbų – dalis jų prarasta, kiti saugomi muziejuose ir privačiose kolekcijose Vokietijoje, Austrijoje, Kanadoje, Pietų Afrikoje ir kitur. Didžiausia JAV veikiančio Lietuvių fondo padovanota kolekcija – 665 kūriniai – saugoma Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje ir pristatoma LNDM Prano Domšaičio galerijos nuolatinėje ekspozicijoje „Visada kelyje“.
Komikse prabylantis dailininkas
Lapkritį LNDM Prano Domšaičio galerija parodoje Vilniuje pristatys išskirtinį kartu su Migle Anušauskaite sukurtą leidinį – komiksą „Daugiau nei mato akys: komiksas apie Praną Domšaitį ir meno sroves“.
Komiksų knygoje ne tik pasakojama P.Domšaičio gyvenimo istorija, bet ir supažindinama su meno srovėmis, kurių veikiama skleidėsi menininko kūryba.
Vyresniųjų klasių moksleiviams ir suaugusiesiems skirtas leidinys padės atsakyti, kodėl dailininko kūriniai buvo įtraukti į nacių organizuotas „Išsigimusio meno“ parodas, ko Europos modernizmas mokėsi iš Afrikos meno ir t. t.
