Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad naujoji paroda – pirmas dviejų privačių kolekcijų – MO muziejaus ir „Lewben Art Foundation“ – bendras projektas. Paroda lankytojams bus pristatyta rugpjūčio 8 dieną. Pristatyme dalyvaus ir parodos kuratorė Francesca Ferrarini.
„Mūsų asmenukė“ – intriguojantis, tačiau ir klausimus keliantis parodos pavadinimas. Asmenukė parodoje yra ir (auto)portretas, pasakojantis ne tik apie vieną žmogų, bet ir apie visą visuomenę. Kaip teigia parodos kuratorė Francesca Ferrarini: „Tai (auto)portretų paroda, pabrėžianti menininkų juntamą būtinybę nieko nelaukiant grįžti prie minėtojo žanro šiais visuotinių asmenukių laikais.“
Parodoje – darbai iš dviejų kolekcijų
„Visada norime pristatyti lietuvius kūrėjus pasauliniame kontekste. Todėl būsimoje parodoje – pasaulinio garso užsienio menininkai, priklausantys „Lewben Art Foundation“ kolekcijai. Tai kūrėjai, surengę ne vieną personalinę parodą, jų darbų yra įvairiuose pasaulio muziejuose, jie visi aktyviai kuria ir šiuo metu. Lygiai tokie patys aktyvūs yra ir parodoje pristatomi MO kolekcijos lietuviai menininkai. O jie visi kartu gvildena ir tiria aktualias problemas, nepriklausomai, kurioje vietoje gimė, augo ar gyvena“, – teigia MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.
„Esame vieni iš nedaugelio Lietuvoje kolekcionuojantys užsienio menininkų darbus ir turbūt vieninteliai Lietuvoje tai darantys nuosekliai ir kryptingai. Šios bendros su MO muziejumi parodos kuratorė yra Francesca Ferrarini, kuri jau ketverius metus yra atsakinga už šios mūsų kolekcijos krypties formavimą“, – pasakoja „Lewben Art Foundation“ direktorė Ugnė Bužinskaitė.
Įdomu tai, kad vienos iš parodos menininkių – Tschabalala Self – darbai šiemet eksponuojami jau antrame architekto Danielio Libeskindo projektuotame muziejuje. Juodaodės moters kūną šiuolaikinėje kultūroje tiriančios ir interpretuojančios menininkės kūrinius dar liepos pradžioje buvo galima išvysti Šiuolaikiniame žydų muziejuje San Franciske. Nuo rugpjūčio mėnesio menininkės darbas bus eksponuojamas MO muziejuje.
Gyvenimo patirtys ir moters kūnas
Johanesburge, Pietų Afrikoje, gimusi Buhlebezwe Siwani savo darbuose analizuoja įvairias juodaodės moters kūno interpretacijas ir moterų gyvenimo patirtis Pietų Afrikoje. Savo kūną pasirinkdama kaip pagrindinę komunikacijos priemonę su žiūrovu ji gilinasi į tradicinę krikščionybę, afrikietišką dvasingumą ir savo pačios prisiminimus ir išgyvenimus.
Indėniškas bei kilusias iš Afrikos šaknis savo darbuose atskleidžia ir Paulo Nazareth. Afrikiečių ir Pietų Amerikos čiabuvių kilmės brazilas yra vienas garsiausių visame pasaulyje savo kartos menininkų ir viena garsiausių figūrų Pietų Amerikos meno erdvėje. P.Nazareth gyveno favelose (lūšnynų kvartaluose Brazilijoje), kur sutiko skirtingus žmones ir prisilietė prie kitų kultūrų. Ne veltui jo kūryboje galima įžvelgti lyg filosofinį mąstytoją, persipynusį su menininku.
Būsimoje parodoje taip pat bus galima pamatyti jau daugiau nei 20 metų savo besikeičiantį kūną fotografuojančios lietuvių menininkės Violetos Bubelytės darbą. Ji – pirmoji fotografė Lietuvoje, fotoobjektyvą nukreipusį į savo nuogą kūną ir tai dariusi dar sovietmečiu. Jos nuotraukos persmelktos vienatvės jausmo, o kūnas yra toks pats svarbus kaip ir veidas.
Provokuoja ir kvestionuoja stereotipus
Politiškai jautrias temas keliantis ir vizualiai provokuojančių vaizdų nebijantis menininkas Patrizio di Massimo pašiepia savo paties kasdienį ir meninį gyvenimą, galerininkus ar kolekcininkus. O MO muziejuje bus galima pamatyti jo paveikslą, nuo kurio prasidėjo visas darbų ciklas, pašiepiantis vyro ir žmonos tarpusavio santykius bei stereotipus.
Technologijos ir žmonių elgesys
MO muziejaus lankytojai taip pat turės išskirtinę galimybę pamatyti Simon Denny kūrinį, įkvėptą 2013 m. JAV šnipinėjimo skandalo ir Edwardo Snowdeno nutekintų skaidrių su slapta informacija apie JAV telekomunikacijų sekimo programas. Kūrinyje atsiskleidžia šių dienų privataus gyvenimo trapumas ir tai, kaip mūsų asmeniniai skaitmeniniai portretai gali būti kaupiami duomenų bazėse.
Parodoje taip pat eksponuojamas Eglės Budvytytės, dažnai įvardijamos kaip „hakerės“ darbas. Ji savo filmuose ir performansuose „nulaužia“ ir „perkrauna“ įvairaus pobūdžio sistemas. Lankytojai galės išvysti jos darbą „Sekta“.
Be jau aptartų menininkų būsimoje parodoje bus galima taip pat pamatyti Maxwell Alexandre, Damir Očko, Nico Vascellari, Neil Beloufa, Gintaro Znamierowski kūrinius. Lankytojams bus pristatytas ir Thomas Houseago, šiuo metu savo darbus pristatančio Londono Karališkojoje menų akademijoje, darbas. Užsienio menininkų darbai priklauso „Lewben Art Foundation“, o Lietuvos menininkų darbai – MO muziejaus kolekcijai.
Paroda atvira lankytojams iki 2019 m. lapkričio 17 dienos.
MO muziejus veikia nuo pernai spalio. Jame sukauptą daugiau nei 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų.
