„Siekį atsinaujinti paskatino besiplečianti muziejaus veikla ir su ja susiję nauji mūsų tikslai. Norime paskatinti įvairaus amžiaus lankytojus prakalbinti istorinį paveldą. Siekiame, kad kiekvienas, nesvarbu, ar jam patinka Barokas, ar šiuolaikinis menas, užmegztų savą dialogą su istorija.
Muziejaus viziją šiandien nusakome nauju šūkiu „daugiau, nei manai“ – kviesdami ieškoti netikėtų dalykų, turėti drąsos laužyti stereotipus ir laisvę bendrauti su skirtingais žmonėmis“, – teigia Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Rita Pauliukevičiūtė.
Atnaujinant muziejaus identitetą, buvo persvarstytas logotipo dizainas – naujuoju grafiniu ženklu siekta išlaikyti simbolinį ryšį su prieš tai naudotuoju ir drauge atliepti šiuolaikines prekių ženklų tendencijas. Atnaujintos ir muziejaus identiteto spalvos. Pagrindiniam deriniui pasirinkta veržli, optimistiška, tarsi laiko patina apsitraukusi vario spalva ir stabilumą, patikimumą perteikianti tamsiai mėlyna.
„Dabartinės dizaino tendencijos atspindi besikeičiančią kultūrinę ir technologinę aplinką. Labai svarbu, kad prekių ženklas būtų pritaikomas įvairioms medijoms ir formatams. Vis dar populiarus minimalizmas, dėmesys esmei, švarios linijos ir paprastos kompozicijos. Jaučiama sinergija tarp tvarumo tendencijų ir technologijų.
Daug dėmesio susilaukia drąsi, eksperimentinė tipografika, išraiškingi personalizuoti šriftai, kurie kartais leidžia prekių ženklą išreikšti tik per šriftą“, – naujausias prekių ženklų dizaino tendencijas komentuoja „Brandworks“ dizaino agentūros direktorius Antanas Jonušas.
„Atnaujinant Bažnytinio paveldo muziejaus logotipą norėjosi jo atpažįstamumo, drauge siekėme sukurti ženklą, kuris atspindėtų besikeičiantį muziejų, būtų lengvai pritaikomas įvairiose medijose, modernus, minimalus, patogiai naudojamas ir lengvai nuskaitomas, – apie prekių ženklo atnaujinimą pasakoja „Brandworks“ kūrybos vadovė Giedrė Lisauskaitė. – Labai svarbu naujas tendencijas derinti su unikaliomis kiekvieno prekių ženklo savybėmis, vizualinė logotipo išraiška turi perteikti ženklo tapatybę, o ne atskiras laikmečio tendencijas.
Bažnytinio paveldo muziejaus atveju pasilikome prie pirminio logotipo struktūros – karūnos simbolio ir užrašo. Stilizavome šv. Kazimiero, Trakų Švč. Mergelės Marijos, Vilniaus Aušros Vartų Marijos karūnas, galiausiai atradome tinkamiausią karūnos simbolio variantą. Atsisakėme serifinio šrifto ir naudojome modernų, turintį unikalių detalių beserifį šriftą.“
Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Rita Pauliukevičiūtė teigia, kad atnaujintas identitetas puikiai atspindi muziejaus veiklos strategiją, ir priduria: „Savo identiteto atnaujinimu norime pasakyti, kad Bažnytinio paveldo muziejus yra daugiau, nei manote. Tai ne vien meniški liturginiai reikmenys ar gražūs bažnytiniai paveikslai. Tai daugybė pasakojimų ir patirčių, praplečiančių pažinimą, žadinančių vaizduotę.
Šiais metais atidarysime dvi parodas, kurių viena pristatys Šaltojo karo laikotarpio lietuvių išeivijos menininkų kūrybą, o kita – pirmąkart po Antrojo pasaulinio karo į Vilnių trumpam grąžins meno vertybes, išvežtas iš miesto sovietmečiu pasitraukusių Vilniaus benediktinių. Katedros varpinėje įrengėme „Vėjalaikį“, originalią Niujorke kuriančio menininko Žilvino Kempino instaliaciją.“
Bažnytinio paveldo muziejus įsteigtas 2005 m., o veikia nuo 2009-ųjų. Muziejus rūpinasi visų Vilniaus arkivyskupijos parapijų bažnytinių vertybių apskaita, konservavimu, restauravimu ir išsaugojimu ateities kartoms.
Muziejaus kolekciją sudaro išskirtiniai ir Lietuvos kultūrai reikšmingi bažnytinės dailės kūriniai, dirbiniai, kitos vertybės ir didžiausia Lietuvoje liturginės tekstilės kolekcija. Muziejus apima tris objektus Vilniaus senamiestyje: Vilniaus arkikatedros lobyną Šv. Mykolo bažnyčioje, Vilniaus katedros varpinę ir požemius.
