Architektų G.Čaikausko, L.Naujokaičio V.Vencūkienės, A.Grigūnienės, U.Aidukienės, V.Raugalos ir A.Latako sukurtas projektas siūlo kietosios ir žaliosios dangos jungtį ir siekia sukurti erdvę, kuri atliktų reprezentacinę funkciją bei atitiktų kasdienio vilniečių gyvenimo poreikius.
Nuspręsta ties Gedimino pr. atsisakyti laiptų bei išplatinti kietąją dangą, kuri vėliau pereis į žaliuosius plotus. Dviejų erdvių sanklodoje atsiranda pjūvio, ugnies simbolika – būtent čia ketinama statyti monumentą, kuriam planuojama skelbti atskirą konkursą.
Projektą pristatęs architektas G.Čaikauskas tikino, jog galvojant apie aikštės viziją buvo renkama daug istorinės medžiagos, diskutuojama su kitų sričių specialistais. Pasak jo, iki šiol įvairios socialinės grupės nesugebėdavo suformuluoti savo lūkesčių, todėl architektams būdavo sunku rasti meninį sprendimą, kuris nebūtų perdėm formalus, tačiau šis projektas yra kitoks.
Architektas teigė, jog prie projekto dirbę žmonės norėjo, jog jis turėtų scenarijų – būtų ne tik takelių ir medžių rinkinys, o meno kūrinys, turintis daugybę prasmių ir įvairiausių funkcijų.
Projekte akcentuojama istorinė raida. Autorių nuomone, Lukiškių aikštė turi tapti tam tikru monumentu laisvei, rezistencijai, todėl projekte atsispindės istorinių sluoksnių sankloda. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta ties Gedimino pr. atsisakyti laiptų bei išplatinti kietąją dangą, kuri vėliau pereis į žaliuosius plotus. Dviejų erdvių sanklodoje atsiranda pjūvio, ugnies simbolika – būtent čia ketinama statyti monumentą, kuriam planuojama skelbti atskirą konkursą.
Aikštės erdvė bus suskirstyta į funkcines zonas: kietoji danga bus skirta reprezentacijai, liepų alėja bei žalieji plotai – rekreacijai.
Žalioji aikštės erdvė taps žaliojo miesto „stuburo“, kuris prasideda nuo Tauro kalno ir eina iki dešiniojo Neries kranto, tąsa bei simbolizuos demokratiją, gyvybę, šiandieną. Kietosios dangos grindinys taps sąstingio, okupacijos, tautos uždarymo į narvą simboliu.
Naujajame Lukiškių aikštės projekte didelis dėmesys skiriamas ir lietuvių kultūroje svarbiai gyvybės medžio simbolikai.
Aikštės erdvė bus suskirstyta į funkcines zonas: kietoji danga bus skirta reprezentacijai, liepų alėja bei žalieji plotai – rekreacijai, miestiečių laisvalaikiui. Pasak architektų, po rekonstrukcijos Lukiškių aikštėje galėtų būti priimamos oficialios delegacijos, rengiami koncertai, mitingai, mugės. Čia taip pat planuojama įkurti vaikų žaidimų aikštelę, mankštų zoną, kavinių taškus.
Šiuo metu aikštėje akį traukiantys šviestuvai bus perkelti į naują erdvę, greta raudono dviračių tako aikštės pakraštyje, taip kuriant šaržuotą praėjusio laikmečio reminiscenciją.
Šiuo metu aikštėje akį traukiantys šviestuvai bus perkelti į naują erdvę, greta raudono dviračių tako aikštės pakraštyje, taip kuriant šaržuotą praėjusio laikmečio reminiscenciją. Aikštėje bus sumontuoti modernūs, minimalistiniai šviestuvai, kontrastuosiantys su savo pirmtakais.
Prie senosios liepų alėjos prisijungs ir nauji formuojami bei karpomi želdynai. Lukiškių aikštėje taip pat bus įrengti geriamo vandens fontanėliai, suoliukai.
Projekto pristatyme dalyvavęs nevyriausybinių organizacijų atstovas Gasparas Genzbigelis teigė, jog kiekvieno piliečio pareiga yra išjudinti šį projektą iš mirties taško ir nesusitaikyti su mintimi, jog valstybės šimtmečiui nebūtų nei aikštė sutvarkyta, nei paminklas pastatytas.
Pristatymo metu už vyčio pastatymą aikštėje pasisakęs G. Genzbigelis tikino, jog Lukiškių a. turi atspindėti didingą mūsų istorijos praeitį, todėl nepritarė tam, kad į projektą nėra įtrauktas valstybės simbolis ir svarbios istorijos datos. G.Genzbigelis taip pat skeptiškai vertino idėją aikštėje palikti senuosius šviestuvus ar paversti ją miesto mugių dalimi. „Negalima daryti ypatingų šokių ant kaulų“, – sakė G.Genzbigelis.
Negalima daryti ypatingų šokių ant kaulų, – sakė G.Genzbigelis.
Vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis teigė, jog šiuo metu svarstome vienos iš svarbiausių miesto erdvių ateitį, o tai yra didelė atsakomybė. M.Pakalnis teigė nenorintis turėti šaltos aikštės, kuri prisipildo tik atvažiavus oficialioms delegacijoms. Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog projektas bus įgyvendinamas etapais, nes dabartinių lėšų viso projekto įgyvendinimui nepakaks.
Ministro Pirmininkas padėjėjas Vilius Kavaliauskas teigė besidžiaugiantis, jog šis projektas galų gale pajudėjo ir iškėlė mintį paminklą aikštėje statyti žmonių lėšomis.
Projekto pristatyme dalyvavusi architektų bendruomenė visų pirma pabrėžė diskusijų trūkumą – projektas viešai buvo pristatytas pirmą kartą, jo aprašas ir detalios vizualizacijos iki šiol taip pat nebuvo prieinamos.
Vasario mėnesį Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė beveik 2,1 mln. eurų vertės rangovų konkursą, kurį laimėjo mažiausią kainą pasiūliusi įmonių grupė „Infes“, „Ekstra statyba“ ir „Pamario restauratorius“. Įmonių grupė pati išsirinko projekto architektus.
Diskusijoje buvo iškeltas ir ekspertinio vertinimo klausimas bei prisimintas prieš penkerius metus organizuotas paskutinis architektūrinis konkursas dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo, kurį laimėjo R.Paleko projektas „Ramybė“. Pritrūkus lėšų ir su architektu neradus kompromiso, konkurso rezultatai buvo anuliuoti. Vasario mėnesį Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė beveik 2,1 mln. eurų vertės rangovų konkursą, kurį laimėjo mažiausią kainą pasiūliusi įmonių grupė „Infes“, „Ekstra statyba“ ir „Pamario restauratorius“. Įmonių grupė pati išsirinko projekto architektus.
Tarp architektų išreikštų pastabų buvo minimas aikštės nepatrauklumas miestiečiams, kalbėta apie prieštarą – aikštė turėtų simbolizuoti laisvę, tačiau yra aiškiai įrėminta. Skeptiškai buvo priimta ir kietosios dangos idėja: pasak architektų, vasarą ji tik surinksianti kaitrą.
Projektą inicijavo ir lėšas skyrė LR Vyriausybė, užduotį suformulavo ir lėšų panaudojimą vertina Aplinkos ministerija. Už konkurso organizavimą ir vykdymą yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė.
Lukiškių aikštės sutvarkymą planuojama baigti iki 2018 m. Pirmieji darbai turėtų prasidėti jau birželio mėnesį.
