Vilniečių būsto patogumus ir grožius parodai rinko solidi kuratorių komanda – menotyrininkės Dalia Klajumienė ir Eglė Bagušinskaitė bei istorikė Aelita Ambrulevičiūtė.
Vilniečių būsto evoliucijos lūžis
XIX amžiaus pabaigoje–XX amžiaus pradžioje Vilnius tapo moderniu miestu. Šį laikmetį galima laikyti lūžiu vilniečių būsto evoliucijoje. Tuo metu sparčiai daugėjo gyventojų, o kartu didėjo ir miesto tarša. Neilgai trukus gyvenimo kokybė taip suprastėjo, kad neišvengiamai teko modernizuoti miesto infrastruktūrą, ypač buitinius patogumus.
„Kaip be Charleso Goodyearo gumos išradimo būtų neįsivaizduojama šiuolaikinė automobilių pramonė, o šiuolaikiniai miestai – be automobiliams sukurtos infrastruktūros, taip šiuolaikiniai butai neįsivaizduojami be Thomaso Crapperio „water clozetų“ išradimo ir jo pritaikymo buityje“, – sako parodos kuratorė A.Ambrulevičiūtė.
Gatvės ir namai švarėjo, šviesėjo, buityje plito visiškai nauji daiktai – radiatoriai, elektriniai šviestuvai, vandeniu nuplaunami klozetai. Rūpinimasis namais užėmė vis mažiau laiko, dėl to ėmė keistis miestiečių gyvenimo būdas.
Žinoma, naujos mados ne visiems buvo pagal skonį ar pagal kišenę, o įvairūs patogumai paplito ne iš karto – kai kuriais atvejais tie patogumai iki vilniečių namų keliavo gerokai ilgiau nei penkiasdešimt metų. Visgi būtent šiuo laikotarpiu Vilniaus gyventojų būstas pasidarė panašus į tokį, kokiame gyvename dabar.
Tarp eksponatų – ir kanalizacijos vamzdžiai, ir vėduoklės
Besikeičiantis komforto ir sanitarijos suvokimas lėmė naujas interjero madas. Sunkios užuolaidos, margi tapetai, ant sienų kabinami kilimai ir kiti masyvūs interjero tekstilės elementai imti vertinti kaip nehigieniški – juos keitė to meto higienos reikalavimus atitikusios būsto detalės: šviesios sienos, metaliniai baldai, keraminės plytelės, linoleumas, emaliuoti indai ir kiti lengvai valomi daiktai.
„Praktiškumas ir higieniškumas – pagrindiniai argumentai, kuriuos pateikdavo interjero detalių gamintojai ir prekeiviai, norėję suvilioti XX amžiaus pradžioje naujovių būstuose ištroškusius vilniečius“, – sako parodos kuratorė D.Klajumienė.
Parodos lankytojai turės galimybę ne tik apžiūrėti skirtingų laikotarpių vandentiekio, kanalizacijos ir elektros įrenginius, bet ir, pavyzdžiui, susipažinti su japonizmo mada Vilniuje – mieste veikusio „Mikado“ bambukinių baldų fabriko produkcija ar įspūdingomis vėduoklėmis.
„Žinios apie naujus gaminius XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje vilniečius pasiekdavo per spaudoje publikuojamas reklamines žinutes, užsienio ir vietinių gamintojų platinamus katalogus. Vilniaus gyventojai norėdami įsigyti interjerų apdailos, puošybos elementų, baldų, galėjo tai padaryti moderniais būdais – gaminius užsisakyti iš katalogų, juos komplektuoti derinant skirtingų modelių detales, spalvas. Nuo individualaus vartotojo pasirinkimo priklausė galutinė gaminio kaina. Galima sakyti, radosi šiuolaikinio IKEA baldų komplektavimo prototipas“, – sako parodos kuratorė E.Bagušinskaitė.
Parodos erdvėse lankytojų lauks siurprizai. Vienas jų – autentiška Vilniuje naudota vonia, kuri buvo restauruota specialiai šiai parodai. Smalsiausi parodos lankytojai galės ne tik apžiūrėti, bet ir „išbandyti“ bei „pasimatuoti“ vonią patys!
Pasakojimą apie prieš šimtą metų vykusią vilniečių būsto revoliuciją muziejaus erdvėse lydės specialiai šeimoms su vaikais parengtas parodos maršrutas, o mažųjų lankytojų jau tradiciškai lauks specialiai jiems skirtas užsiėmimų stalas.
Paroda „Apie patogumą ir grožį: pokyčiai vilniečių namuose 1870–1918 metais“ Vilniaus muziejuje veiks nuo liepos 22 d. iki gruodžio 31 dienos.
Paroda yra integrali mokslinio projekto, „Vilniaus gyvenamosios infrastruktūros modernėjimas 1870–1940 metais“ (Nr. P-MOD-21-3), vykdomo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, dalis. Projektas parengtas pagal Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinės mokslo programos remiamą veiklos kryptį „Modernybė Lietuvoje“. Vilniaus muziejus yra šio projekto partneris.
